Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS Fotobanko nuotr.
Etaplius.LTŠaltinis: Pranešimas spaudai
Gyvena pilnavertį gyvenimą ir… serga
Skaičiuojama, kad tik kas antras žmogus, turintis aukštą kraujo spaudimą, apie tai žino. Remiantis tyrimų duomenimis, didžioji dalis nediagnozuotų pacientų yra jaunesni nei 60 metų asmenys, kurie yra aktyvūs, vis dar esantys darbo rinkoje ir per daug užsiėmę, kad galėtų apsilankyti pas sveikatos priežiūros specialistą.
Profesorius Marius Miglinas perspėja, kad hipertenzija neturi beveik jokių požymių ar simptomų, tad žmogus gali gyventi sau įprastą ir pilnavertį gyvenimą ir nė neįtarti, kad jau turi šią grėsmingą ligą. Tiesą sakant, daugiau nei pusė žmonių, turinčių aukštą kraujospūdį, to nežino. Hipertenzijos pavojingumą iliustruoja ir 2021 metais pasirodęs tyrimas, kuriame apžvelgiami 1990-2019 metų duomenys, susiję net su 104 milijonų pacientų duomenimis, kurie atskleidė, kad hipertenzija yra pagrindinė mirtingumo priežastis.
Aukštas kraujo spaudimas nejučia veikia visą organizmą
Nesukeldama jokių požymių ar simptomų, hipertenzija žmogaus organizmą žaloja pamažu, bet reikšmingai. Pavojingiausia yra tai, kad liga gali ilgai veikti nepastebėta, o kai pajuntami pirmieji ligos požymiai – taisyti situaciją gali būti per vėlu.
„Aukštas kraujo spaudimas yra pagrindinis širdies ligų ir insulto rizikos veiksnys. Kitos komplikacijos gali būti širdies nepakankamumas, periferinių kraujagyslių liga, inkstų funkcijos sutrikimas, tinklainės kraujavimas, regėjimo sutrikimai“, – perspėja profesorius M. Miglinas.
Nematomą ligą pamatyti galima kraujospūdžio matuoklyje
Vienintelis būdas sužinoti, ar kraujospūdis yra per aukštas kraujospūdžio tyrimas. Dažniausiai kraujospūdį matuoja gydytojas ar slaugytoja, pavyzdžiui, įprasto vizito metu. Tam jie naudoja sfigmomanometrą. Tai slėgio matavimo įtaisas (manometras), sujungtas su pripučiamu rankogaliu, vyniojamu aplink žastą. Gydytojas pripučia manžetę ranka stipriai suspaudžiama, tuomet manžetės oras lėtai išleidžiamas, ir gydytojas užfiksuoja rezultatus.
Matuotis kraujospūdi galima ir namuose, tam tinka įprasti, tiek žastiniai, tiek riešiniai matuokliai. Tik svarbu mokėti patį matavimą atlikti teisingai. Iniciatyva „Nematoma liga“ dalinasi šiais patarimais:
„Atlikus matavimus, svarbu suprasti ir rezultatus. Svarbiausia žinoti skaičius: jei kraujospūdis lygus ar didesnis nei 140/90 mmHg, patenkama į rizikos grupę ir būtina kreiptis į medikus“, – sako profesorius M. Miglinas.
Svarbu ne tik pastebėti, bet ir nuosekliai gydyti
Deja, nemaža dalis žmonių ne tik reguliariai nesitikrina kraujospūdžio, tačiau ir nesiima hipertenzijos kontrolės išgirdę apie diagnozę. Tai – didelė bėda ne tik Lietuvoje, tačiau ir visame pasaulyje. Maždaug pusės pacientų turinčių aukštą kraujospūdį rodmenys ir toliau viršija normos ribas, nors hipertenzijos gydymo gairės teigia, kad aukštas kraujo spaudimas turi būti sureguliuotas per 3 mėn. nuo diagnozės nustatymo.
Pagrindinė taisyklė – gydytojo paskirtus medikamentus būtina išgerti laiku ir laikytis gydymo režimo. Gydymo režimo bus lengviau laikytis vartojant vienos tabletės derinius kaip rekomenduoja tarptautinės hipertenzijos gydymo gairės. Kilus su gydymu susijusiems klausimams, visuomet tarkitės su specialistu – tik taip pavyks sukontroliuoti aukštą kraujo spaudimą.