Auksinis specialistų patarimas šalčiams: nedarykite esminės klaidos

Vilnius

Kaip organizmas reaguoja į temperatūros pokyčius

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

69020

Šaltis pirmiausiai priverčia persirikiuoti kraujotaką, kuri bando organizmą labiau šildyti didžiausias pastangas nukreipdama į svarbiausius vidaus organus – širdį, kepenis bei smegenis. Specialistai pastebi, kad storos medvilnės palaidinių ar kailinių laikai jau praėjo. Juos žiemą keičia lengvos ir plonos inovatyvios medžiagos, kurios efektyviai apsaugo kūną nuo šalčio.

Sintetinių audinių vengiantiems žmonėms specialistai primena: prastai džiūstanti medvilnė prie pat kūno žiemą kaip tik gali būti netinkamas pasirinkimas.

„Žmogui komfortiškiausia aplinkos temperatūra yra apie 18-24 °C. Esant aukštesnei arba žemesnei temperatūrai, reikia imtis priemonių komfortui užtikrinti – nusirengti arba papildomai apsirengti. Nors medvilnė yra daugelio mėgstamas natūralus pluoštas, tačiau tai, kad ji sugeria ir ilgai savyje išlaiko drėgmę, nėra pageidautina savybė žiemą. Todėl šaltuoju sezonu nerekomenduojama rinktis medvilninių apatinių drabužių. Juos vertėtų keisti vilnoniais, pusiau sintetiniais ar sintetiniais apatiniais. Jie ne tik apsaugo nuo sušalimo, bet ir neleidžia sukaisti, kūnas nepatiria temperatūros svyravimų – tai šaltuoju metu yra svarbiausia“, – sako SBA grupės įmonės „Utenos trikotažas“ Inovacijų skyriaus vadovė Jurgita Voverytė.

Organizmo reakcija į šaltį

Medikai pastebi, kad į netinkamą aprangą žiemą reaguoja visas organizmas.

„Pajutus šaltį, pirmiausiai susitraukia kraujagyslės, pagreitėja kraujotaka, nes tokiu būdu organizmas bando suaktyvinti šilumos gamybą. Nuo šalčio atsirandantis drebulys – tai pagreitėjęs raumenų darbas, apsauginė organizmo reakcija, nes greičiau susitraukdami raumenys pagamina daugiau šilumos“, – teigia „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Malgožata Puzelevič.

Anot jos, greičiausiai sušąla galūnės ir atviros kūno vietos. Lėčiausiai šąla žmogaus vidaus organai, nes organizmas pats nukreipia daugiau kraujo į gyvybiškai svarbias sistemas – širdį, kepenis, smegenis.

Gydytoja griežtai nerekomenduoja „šildytis“ alkoholiu, nes jis išplečia kraujagysles, kurios greičiau atiduoda šilumą iš organizmo, o adekvatus temperatūros pojūtis susilpnėja ar visai nuslopsta.

Sušalus rekomenduojama sušilti palengva, tiesiog būnant šiltoje patalpoje – negalima sušalusių vietų intensyviai trinti ar tuo labiau nardinti į karštą vandenį.

„Universalaus recepto nėra, tačiau jei iš šalto oro tenka užsukti į šiltas patalpas, reikia nepatingėti atsisegti, nusirengti, net jei jose būti ketinate trumpai. Tai yra kur kas efektyviau nei sukaitus išlėkti į šaltą orą ir tada sušalti“, – įsitikinusi gydytoja.

Sintetika ar natūralus pluoštas?

Svarbiausias audinių privalumas žiemą – prie pat žmogaus kūno susidarančios drėgmės garinimas. Kuriant naujus audinius jai skiriamas didžiausias dėmesys. Medžiagų inovacijas kurianti J. Voverytė atkreipia dėmesį, kad riba tarp natūralių ir sintetinių audinių nyksta.

„Technologijos greitai tobulėja, leisdamos tausoti gamtą. Natūralų kailį pakeisti yra gana sunku, tačiau jos geba ir tai. Vienareikšmiškai pasakyti, koks pluoštas – natūralus ar sintetinis – geresnis, tikrai sunku. Tačiau žiemą patarčiau rinktis kombinuoto pynimo medžiagas, kurių vienas sluoksnis yra sintetinis, o kitas – vilnonis. Būtent tokia medžiaga leidžia išgarinti drėgmę ir tuo pačiu išlaikyti komfortišką kūno temperatūrą“, – mano J. Voverytė.

Vilna yra ypatingai lengvas gyvūninis pluoštas, kuris ne tik gerai sulaiko šilumą, bet ir išgarina prie kūno susidarančią drėgmę. Tačiau artimus vilnos savybėms verpalus galima pagaminti ir iš sintetinių pluoštų: poliesterio, poliamido, polipropileno. Šiuo metu labai populiarėja vilnos mišiniai, kai vilna maišoma su šilku, tenceliu, modalu, poliesteriu, taip išgaunama naujų savybių turinti vilnonė medžiaga.

Sluoksniavimas – pagrindinis principas

Specialistė pabrėžia, kad žiemą norint jaustis komfortiškai, rekomenduojama drabužius sluoksniuoti.

„Žiemą labai efektyvus sprendimas yra drabužių sluoksnių derinimas, vadinamasis svogūno principas. Svarbu, kad apatinių drabužių termoizoliacinės savybės nebūtų prastesnės negu viršutinių. Pats blogiausias derinys žiemą – medvilninė palaidinė prie kūno ir termo drabužis ant jos“, – sako J. Voverytė.

Žmogui judant iš vienos temperatūros į kitą, termo drabužiai prisitaiko prie kūno temperatūros ir užtikrina komfortą. Todėl prie pat kūno patariama dėvėti sintetinius, pusiau sintetinius ar vilnos apatinius, o antras sluoksnis turėtų būti termo drabužis – apatinė palaidinė ar kelnės. Jei reikalingas trečias sluoksnis, pavyzdžiui, megztinis, ir tik po to sportinis kostiumas ar striukė.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad kiekvienas žmogus temperatūrų svyravimus toleruoja skirtingai, tačiau jei žiemą jaučiamas diskomfortas, priežasčių vertėtų paieškoti savo spintoje.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt