Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris AustėjaŠaltinis: Etaplius.lt
Biržų rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė (ekologė) Jurgita Bruniuvienė informavo, kad spalio 7 d. Papilio tvenkinyje pagal Valstybinį įžuvinimo planą įleista 1000 auksinių karosų. Tai daugiausiai vienmetės žuvytės, bendras jų svoris apie 5 kg. Papilio tvenkinys šių metų balandžio mėnesį jau buvo įžuvintas dvimečiais-trimečiais karpiais.
Pagal Įžuvinimo planą numatyta įžuvinti ir kitus Biržų rajono savivaldybės teritorijoje esančius vandens telkinius. Širvėnos ežere bus įleista 20 tūkst. lydekaičių, Ruoliškio ežere – ungurių ir lydekaičių, Gulbinų tvenkinyje – baltųjų amūrų ir ungurių, Ageniškyje – ungurių, Papilio tvenkinyje – lydekaičių.
Ekologė J. Bruniuvienė sakė, kad susirašinėjo su Žemės ūkio ministerijos specialistais, kuruojančiais Įžuvinimo programą ir rekomendavo vietoje ungurių, kurie neršti iš keliauja prie Amerikos krantų, į Saragaso jūrą, Biržų rajono vandens telkinius įžuvinti lynais arba upiniais karosais. Tačiau gautas ŽŪM atsakymas, kad Lietuvoje vykdoma Europos Sąjungos direktyva, pagal kurią būtina atkurti ungurių populiaciją.
Visame ungurių paplitimo areale populiacijų pasipildymas jaunikliais lyginant su buvusiu kiekiu dėl iki galo nežinomų priežasčių sumažėjo nuo 50 % iki 99 %, o ungurių populiacija atsidūrė kritinėje būklėje. Konkrečios to priežastys iki šiol nėra aiškios, tačiau manoma, jog neigiamos įtakos galėjo turėti Golfo srovės pokyčiai, padidėjusi žvejyba, buveinių praradimas, neigiamas taršos bei parazitų poveikis.
Subrendę įžuvinti unguriai pasiekia sidabrinio ungurio stadiją ir pradeda nerštinę migraciją upėmis jūros link, tačiau šių migracijų metu dalis ungurių migruoja per hidroelektrinių turbinas ir žūva. Kai kuriais atvejais migruojančių ungurių mirtingumas gali siekti net 100 %.Siekiant išsaugoti bei atkurti šių itin paslaptingų ir įdomių žuvų populiaciją, atliekami įvairūs tyrimai. Gamtos tyrimų centro specialistai gaudė neršti migruojančius ungurius ir chirurginės operacijos metu žymėjo juos akustinio signalo siųstuvais. Vėliau ženklinti unguriai buvo išleisti į laisvę ir akustinio signalo imtuvų pagalba stebėta jų migracija upėmis jūros link. Iš viso į Baltijos jūrą sėkmingai išmigravo 22 iš 63 akustiniais žymekliais suženklintų ungurių.