Auksė ima ir daro

Šiauliai

Auksės Kriskutės asmeninio archyvo nuotraukos.

Kvadratas. Meno teritorijaŠaltinis: Etaplius.LT

259897

Šiaulių Jovaro progimnazijos aštuntokė Auksė Kriskutė jau kelerius metus patraukia ne vieno akį ypatingais jos pačios rankų darbo kostiumais. Mergina neslepia, kad pagaminti kostiumą trunka ne vieną dieną, o kartais – ir ne vieną mėnesį. Bet kai aplanko įkvėpimas, ji nieko nelaukia. Na, nebent savaitgalio.

– Be mokslų, tavo pagrindinė veikla yra kostiumų gamyba. Kokie tai kostiumai?

– Iš popieriaus, kitų medžiagų, kurias galiu panaudoti dar kartą. Daugiausia – Helovynui. Sugalvojau neturėdama ką veikti. Norėjau originalaus kostiumo, buvo karantinas ir galvojau padaryti ką nors iš dėžių, popieriaus ir kitų medžiagų. Pirmiausia kilo idėja padaryti sparnus, paskui – uodegą, ragus. Kitas kostiumas buvo vakarėliui, kurio tema – „Eurovizija“. Pasirinkome 2006-ųjų Suomijos pasirodymą, t. y. grupę „Lordi“, galėjome panaudoti ir ragus. Dar buvo sfinksas, planktonas, besisukanti saulė, kuri keičiasi į mėnulį.

Auksė Kriskutė: „Nuo ketverių metų pradėjau daryti lėlytes iš popieriaus. Kai buvau kokių šešerių, mama padėjo padaryti pirmąją lėlytę, išmokė siūti. Vėliau, kai jau mokiausi mokykloje, labai patiko technologijų pamokos, gaminome ir iš medžio, ir iš kartono“.

– Kiek laiko užima šis hobis?

– To kostiumo su ragais, sparnais ir uodega gamyba užtruko tris mėnesius, sfinkso – gal mėnesį. Saulę dariau sirgdama, niekur neidama, todėl galėjau visą dieną dirbti. Padariau per dvi savaites. Planktoną – per dvi dienas. Iš tikrųjų tuo užsiimu tik tada, kai kyla įkvėpimas, nes turiu ir kitų reikalų: einu į mokyklą, į dailės mokyklą. Neturiu daug laiko.

– Aš taip ir skaičiuoju: iki 15.30 val. pamokos, tada dar dailės mokykla... Kitiems pomėgiams turbūt išvis nelieka laiko?

– Dar sportuoju. Kai baigiasi pamokos, einu sportuoti, tada padarau namų darbus, einu į dailės mokyklą. Grįžtu namo apie 20 val. Laiko daug nelieka, bet dažniausiai visa tai dirbu per atostogas arba savaitgaliais.

Auksės Kriskutės asmeninio archyvo nuotr.

– Minėjai, kad lauki įkvėpimo. O kas tave įkvepia?

– Tiesiog atsibosta telefonas, ypač dabar. Kartais kokiame instagrame pamatau, kad kažkas kažką padarė, ir galvoju: o kodėl man pačiai dabar nemesti visko, neįsijungti muzikos ir neiti kažko gaminti? Kyla toks noras.

– O kaip apskritai susidomėjai kostiumų gamyba? Kas tave patraukė?

– Nuo ketverių metų pradėjau daryti lėlytes iš popieriaus. Kai buvau kokių šešerių, mama padėjo padaryti pirmąją lėlytę, išmokė siūti. Vėliau, kai jau mokiausi mokykloje, labai patiko technologijų pamokos, gaminome ir iš medžio, ir iš kartono. Labai patiko tai, kad galėjau pagaminti kažką savo sugalvoto. Prasidėjus karantinui, galvojau: turiu visas priemones – kodėl nepadaryti?

Auksės Kriskutės asmeninio archyvo nuotr.

– Nuo pat mažų dienų esi rankdarbių mėgėja. Ar yra kokių sričių, kurių dar nebandei, bet labai norėtum išmokti? Arba tokių, kurias labai gerai moki, bet nemėgsti?

– Labai gerai sekasi nerti arba pinti apyrankes, bet nepatinka – nuobodu. Norėčiau išmokti nunerti voratinklį. Nerti moku, bet ten kitokia technika. Kitų sričių, kurias norėčiau išbandyti, nėra: jei man kas nors patinka, imu ir darau.

– Pernaudoji įvairias pakuotes. Ar tau svarbus tvarumas, ar ekonomiškumas?

– Jeigu užsisakome picą, pasilieku dėžę. Aišku, pažiūriu, kad nebūtų riebaluota. Siuntinių dėžes, plastikinius butelių kamštelius taip pat kaupiu. Naudoju ir nebedėvimus rūbus, mamai atlikusias medžiagų atraižas. Man rūpi tvarumas, ta idėja, kad galiu ne išmesti, o kažkam panaudoti.

Auksės Kriskutės asmeninio archyvo nuotr.

– Ar turi planų kaip nors plėtoti kostiumų gamybą?

– Labai norėčiau. Kai nusipiešiu ką nors sau ant džinsų, mama, močiutės sako, kad tai galėtų būti verslas, draugai prašo, kad ir jiems nupieščiau. Bet geriausiai man sekasi Helovyno kostiumai: gali viskas nebūti labai kruopščiai užbaigta – tai prideda baisumo. Ateityje norėčiau būti rūbų dizainerė ir kurti kostiumus.

– Atrodo, kad nenustygsti vietoje, kad tau reikia nuolat kažką daryti.

– Taip. Man labai nepatinka gulėti lovoje, žiūrėti „tiktokus“. Kartais norisi pailsėti, bet visą dieną taip negalėčiau. Piešiu, einu pasivaikščioti, klausausi muzikos, ką nors veikiu.

Elena Monkutė

Foto galerija:

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt