Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
M. Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nusprendė, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) paviešintoje Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymoje minėti teiginiai apie Konkurencijos tarybos narį Eloną Šatą neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę bei orumą.
E. Šatas prašė pripažinti, kad viešojoje erdvėje paskleistas teiginys, jog „VSD duomenimis, 2008 metais MG siekiant įsigyti dalį „Alitos“ akcijų, atsirado poreikis turėti „savą žmogų“ Konkurencijos taryboje. Juo tapo dabartinis tarybos narys E. Š.“, neatitinka tikrovės bei žemina ieškovo garbę ir orumą, ir priteisti jam 4 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą.
Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Valstybės saugumo departamento pažymoje esantys duomenys apie ieškovą yra pateikti ne kaip juos pateikusio asmens vertinimas, o kaip objektyvus realiai egzistuojantis faktas, žinia.
„Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovė, paskleidusi žinią apie ieškovą ir sukėlusi abejonių visų pirma valstybės vadovams, ar ieškovas atitinka einamoms pareigoms keliamus reikalavimus, vėliau pati (šiuo atveju – premjero pavedimu Specialiųjų tyrimų tarnybai) patvirtino, kad ieškovas yra tinkamas toliau eiti pareigas, taigi paskleista žinia neatitinka tikrovės”, – pranešė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
LAT konstatavo, kad atsakovė neįrodinėjo, kad apie ieškovą paskleista žinia atitinka tikrovę. Be kita ko, atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė nurodė, kad VSD pažymoje apie ieškovą išdėstyta nuomonė yra pagrįsta VSD kruopščiai atlikto tyrimo nustatytais faktais, kurių ieškovas byloje neginčijo. Teisėjų kolegija šiuos argumentus pripažino teisiškai nepagrįstais.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad visuomenę turi pasiekti teisinga informacija.
„Priešingos informacijos teikimas neatitinka viešojo intereso, nes taip visuomenė tik klaidinama, pavyzdžiui, kaip šiuo atveju, keliant nepasitikėjimą valstybe, jos institucijomis ir jose veikiančiais asmenimis, kurių veiklos tikslas yra ginti ir saugoti visuomenę bendrai ir kiekvieną jos narį atskirai”, – nurodo teismas.