Aukščiausiasis Teismas sutaršė vaikų atėmimo tvarką: vaiko nuomonė – nulis, tėvai neturi galimybių apsiginti

Seimo narės Dovilės Šakalienės inicijuotas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, gerokai palengvinęs vaikų paėmimo iš tėvų tvarką, dar prieš priimant jį sulaukė daugybės kritikos ir pasipiktinimo dėl paliktų spragų ir, anot kritikų, sveikam protui prieštaraujančios logikos. Dabar jį taršo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT).

Nors naujasis Vaiko teisių įstatymas jo iniciatorių vertintas kaip visuomenės progreso ženklas ir geresnės vaikystės garantija, kritikai akcentavo, kad priimtas įstatymas varžo tiek tėvų, tiek pačių vaikų interesus, o pati situaciją primena aprašytąją garsiajame Franzo Kafkos „Procese“, kai teisės aktai ir biurokratinės normos iškeliami aukščiau žmogaus ir žmogiškumo.

Dabartinio Seimo priimtą Vaiko teisių įstatymą kritikavo teisininkai, advokatai, tačiau dabar šį įstatymą itin rimtai įvertino Aukščiausiasis Teismas, formuojantis teisinę praktiką Lietuvoje – Alfa.lt žiniomis, pirmąją bylą dėl vaiko paėmimo iš šeimos kasacine tvarka išnagrinėjęs LAT konstatavo, kad tiek jį paėmusi tarnyba, tiek tėvo skundą dėl atimto sūnaus nagrinėję teismai neatsižvelgė į paties mažamečio interesus ir nesuteikė jo tėvams galimybių apsiginti.

Leidimus paimti vaikus išduodantys teismai neatsižvelgia į vaiko nuomonę, nors to reikalaujama tame pačiame Vaiko teisių įstatyme, o tėvai, iš kurių atimamos atžalos, net neturi galimybės pateikti savo paaiškinimus – tokią padėtį konstatavo LAT teisėjai.

Atėmė psichikos problemų turintį sūnų, nes tėvas atsisakė gydyti

Iki Aukščiausiojo Teismo atkeliavusi istorija nutiko 2018 m. lapkritį, Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui paėmus iš tėvo mažametį sūnų. Į teismą leidimo paimti vaiką besikreipusi tarnyba nurodė, kad „vaikas faktiškai yra likęs be atstovo pagal įstatymą, nes vaiko motina, vaiko teigimu, kitame mieste slaugo savo sergančią motiną, o tėvas nepriima siūlomos specialistų pagalbos dėl vaiko sveikatos problemų, neveda vaiko pas gydytojus, dėl to vaikui dažnėja pykčio priepuoliai, kurių metu yra nesaugu tiek jam pačiam, tiek kitiems mokyklos mokiniams ir bendruomenei.“

Iš bylos duomenų matyti, kad tam tikrų problemų visgi būta – 2018 m. lapkričio 19 d. vaiko teisų apsaugos tarnyba gavo pranešimą iš progimnazijos, kad mokykloje berniukas elgiasi neadekvačiai, tranko daiktus, isteriškai rėkia, plėšo stendus, muša prie jo priėjusius mokytojus, vadina visus necenzūriniais žodžiais ir nori pabėgti iš progimnazijos, o prisiskambinti tėvui nepavyksta.

Nuvykę į progimnaziją specialistai iškvietė medikus ir policijos pareigūnus. Vaikas, kurio psichinė sveikata kėlė klausimų, buvo patikėtas medikams, apie tai nedelsiant buvo informuotas tėvas, tačiau šis atvykti pas medikus nesutiko.

Vėliau tėvas atvyko pas vaiko teisių specialistus, tačiau su jais kalbėtis atsisakė – reikalavo atiduoti vaiką ir Bendrojo pagalbos centro telefonu pranešė apie sūnaus pagrobimą.

Vaiko teisių apsaugos tarnyba konstatavo, kad vaikui kilusi reali grėsmė – tėvas nesirūpina jo sveikata ir jau anksčiau buvo atsisakęs jam siūlomos pagalbos. Dėl šios priežasties paimtas vaikas buvo apgyvendintas Utenos šeimos ir vaiko gerovės centre.

Klausimų kilo ir dėl tėvo psichikos

Leidimą paimti vaiką iš tėvo davęs Utenos apylinkės teismas konstatavo, kad vaikui išties yra kilęs pavojus tiek dėl tėvo nusiteikimo prieš medikus, tiek dėl galimo smurto šeimoje ir nepriežiūros.

„Mokykloje vaikas dažnai būna nevaldomas, agresyvus ir nenuspėjamas, kartais be priežasties nelanko pamokų. Berniuko tėvas dažnai elgiasi agresyviai, kelia balsą, nebendrauja ir yra nusiteikęs priešiškai specialistų, kurie teikia pagalbą šeimai, atžvilgiu. Nepilnamečio teigimu, anksčiau šeimoje buvo smurtaujama, šiuo metu – ne. Tėvas atsisako daugelio specialistų pagalbos ir draudžia nepilnamečiam vaikui bendrauti su specialistais, neužtikrina, kad sūnus vartotų vaistus. Vaiko motina nedalyvauja vaiko gyvenime“, – rašoma bylos medžiagoje.

Bylos duomenimis, į vaiko teisių specialistų akiratį šeima pateko 2017 m., berniukui pradėjus nevaldomai elgtis mokykloje. Per vienerius mokslo metus buvo suorganizuoti net aštuoni Vaiko gerovės komisijos posėdžiai susidariusiai situacijai spręsti. Tačiau didelės naudos jie nedavė, mat tėvas nesutiko su siūloma specialistų pagalba.

Teismas taip pat nustatė, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame berniuko tėvas yra apklaustas kaip specialusis liudytojas ir jam paskirta ambulatorinė psichiatrinė ekspertizė tiek dėl galimai smurtinių veiksmų prieš vaiką šeimoje, tiek dėl viešosios tvarkos sutrikdymo centre, kuriame vaikas laikinai apgyvendintas.

Tuo tarpu vaiko motina teisme nurodė, kad Lietuvoje praleidžia itin mažai laiko, mat dirba Vokietijoje ir negali sugrįžti prižiūrėti sūnaus.

Teismas: pažeistos tėvų ir vaiko teisės

Utenos apylinkės teismo sprendimą leisti atimti sūnų tėvas apskundė Panevėžio apygardos teismui, tačiau šis 2019 m. vasarį skundą atmetė.

Rankų nenuleidęs tėvas pateikė kasacinį skundą Aukščiausiajam Teismui ir nurodė visą eilę teisėjų bei vaiko teisių specialistų klaidų bei aplaidumo atvejų.

Kaip paaiškėjo, vaiko teisių specialistai pažeidė grėsmės lygio nustatymo procedūrą, nes grėsmės vaikui lygio anketą užpildė nedalyvaujant pačiam tėvui, be to, neapklausė vaiko, o apie nustatytą grėsmės lygį ir priimtus sprendimus tėvo laiku neinformavo.

Maža to, Utenos apylinkės teismas į šią istoriją pažvelgė biurokratiškai – užuot išsikvietęs tėvą ir išklausęs jo nuomonę, tiesiog išnagrinėjo tarnybos specialistų prašymą ir jį tenkino, žmogiškai neįsigilinęs į situaciją ir neatsiklausęs vaiko nuomonės.

Vaiko teisių specialistai atsiliepime replikavo, kad tėvas pats nedavė savo telefono numerio ir kategoriškai nebuvo linkęs bendrauti, todėl buvo informuotas tiek, kiek buvo pasiekiamas.

Tačiau LAT tokią vaikų atėmimo tvarką sutaršė – kaip pažymi LAT teisėjų kolegija, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme yra įtvirtintas vaiko nuomonės išklausymo ir vaiko dalyvavimo užtikrinimo principas, kuris byloja: „vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonę, įvertinus jo amžių ir brandą, turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams“. Tačiau žemesnės instancijos teismai, anot LAT teisėjų, pažeidė principą, įtvirtintą įstatyme, pagal kurį ir buvo atimtas vaikas – neišklausė, kaip jaučiasi mažametis ir ko jis norėtų.

LAT teisėjų kolegija konstatavo, kad vaiko atėmimo teisinėje procedūroje buvo visa eilė pažeidimų – tėvai ne tik nebuvo informuoti apie vykstantį teisminį procesą, bet ir neturėjo savo atstovo; kai tėvas prašė Panevėžio apygardos teismo surengti žodinį bylos nagrinėjimą ir išklausyti jį, toks prašymas nebuvo tenkintas; teisėjai matė, kad vyras nėra teisiškai išprusęs, tačiau neinformavo jo apie galimybę turėti byloje gynėją.

„Nepriklausomai nuo to, ar byla dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą būtų nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka, teismas negali apsiriboti vien tik formaliųjų požymių (procedūrinių aspektų, susijusių su grėsmės lygio nustatymu) patikrinimu, bet turi iš esmės patikrinti ir įvertinti taip pat ir faktines konkrečiu atveju susiklosčiusias aplinkybes – t. y. faktinę situaciją tiek vaiko paėmimo iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą momentu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu.

Atsižvelgiant į tai, byla dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą galėtų būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka tik išimtiniais atvejais, kai iš pareiškėjo teismui pateiktų duomenų ir įrodymų visiškai aiški konkrečiu atveju susiklosčiusi faktinė situacija, tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą ir paties vaiko, sugebančio suformuluoti savo nuomonę, pozicija dėl vaiko paėmimo“, – sprendimą nagrinėti bylą nedalyvaujant tėvams kritikavo LAT.

LAT teisėjai Gediminas Sagatys, Donatas Šernas ir Algirdas Taminskas rugsėjo 6 d. panaikino Panevėžio apygardos teismo nutartį ir nurodė bylą apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo. Mažametis kol kas lieka atskirtas nuo tėvų, tačiau Panevėžio apygardos teismas turės rengti žodinį bylos nagrinėjimą ir išklausyti tėvo nuomonės.