Augustino Voldemaro gimtinėje paminėtos 135-osios jo gimimo metinės

Balandžio 20 d. Ignalinos rajone vyko renginiai, skirti pirmosios Lietuvos Vyriausybės vadovo Augustino Voldemaro 135-osioms gimimo metinėms ir Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti.

Gimtajame Dysnos kaime, šalia 1996 metais pastatyto paminklinio akmens, buvo atidengtas informacinis stendas, o Ignalinos krašto muziejuje atidaryta Augustino Voldemaro gyvenimą ir veiklą pristatanti paroda. Augustinas Voldemaras gimė 1883 m. balandžio 16 d. Dysnoje, Ignalinos rajone. Tai viena garsiausių politinių asmenybių Lietuvos istorijoje: pirmosios Vyriausybės vadovas, du kartus ėjęs ministro pirmininko, užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrų pareigas. Istorijos profesorius A. Voldemaras bendradarbiavo spaudoje, parašė mokslo darbų socialinėmis, istorinėmis, kultūrinėmis temomis, politinių straipsnių, vertė grožinę literatūrą.

Dysnos kaime, kur neseniai įrengtas ir specialus lankomo objekto kelio ženklas, šalia paminklo susirinko Augustino Voldemaro giminaičiai, savivaldybės, Didžiasalio seniūnijos, vietos bendruomenės, pasienio rinktinės atstovai ir pareigūnai, taip pat Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos mokiniai ir mokytojai. Minėjimas pradėtas visų kartu sugiedotu Lietuvos valstybės himnu ir jaunimo atliekama liaudies daina apie tėvų namus paliekantį ir į karą išeinantį sūnelį. Taip kažkada gimtuosius namus paliko ir Augustinas Voldemaras, išėjęs kovoti savo gyvenimo kovą, pasiekęs mokslo, pripažinimo, valdžios viršūnes, dirbęs nepriklausomai Lietuvai, o gyvenimą tragiškai baigęs Rusijos kalėjime.

Prasmingu susibūrimu džiaugėsi ir didžiasaliečius, tverečėnus bei svečius sveikino savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis. Jis priminė šio, visai Baltarusijos kaimynystėje esančio, krašto istoriją lenkų okupacijos metais ir sakė, kad daugelis stebisi, kaip čia galėjo gimti tokia iškili ir patriotiška asmenybė. Tačiau būtent šiame krašte lietuvybės ir laisvės dvasia buvo itin stipri, būtent ši žemė davė daugiausia kovotojų už laisvę. Meras dėkojo mokytojui Dariui Vitėnui, kuris savo rankomis pagamino stendą, mokytojoms Nijolei Keraitienei ir Marytei Misiūnienei, kurios domisi istorija, tradicijomis, buria vaikus, bendruomenę, rašo projektus, organizuoja gražius renginius. „Tai ir yra mūsų laikų tikrasis patriotiškumas. Visiems linkiu išlaikyti Dysnos kaimo dvasią, būti savo krašto ir valstybės patriotais“,- sakė meras. Vėliau jis padėjo gėlių prie paminklo Augustinui Voldemarui.

Apie meilę savo kraštui kalbėjo ir visiems renginį organizuoti padėjusiems dėkojo Didžiasalio seniūnas Antanas Pauliukėnas. Užsukti į šią vietą ir ją pagerbti visus pravažiuojančius kvietė Dysnos kaimo bendruomenės pirmininkė Jolanta Jurėnienė. Augustino Voldemaro tėvo brolio Pranciškaus anūkė Gražina Voldemaraitė-Saikauskienė papasakojo, kaip seniau atrodė Voldemarų sodyba. I-ojo pasaulinio karo metais ji visiškai sudegė, po karo sodyba atstatyta – buvęs didelis dviejų galų namas, tvartas, du kluonai. Name stovėjo ąžuolinis stalas, ant spintelės – radijas, patefonas, buvę dailių spintų, veidrodžių, paveikslų. Paviešėti pas dėdę atvažiuodavo ir pats Voldemaras, dar ir draugų atsiveždavo. Augustinas Voldemaras, Ministro Pirmininko giminaitis ir bendravardis dėkojo bendruomenei už gražius darbus jo giminės atminimui išsaugoti. Jis pabandė įsivaizduoti, kaip atrodė Dysnos kaimas, čia buvęs dvaras ir jo apylinkės XIX amžiuje, kaip skambėjo Augustino tėvo Juozo pučiamo dūdmaišio muzika. Nors ir ne autentiškąją, bet visgi toje pačioje vietoje stovinčią sodybą Augustino Voldemaro palikuonys neseniai įsigijo ir žada ja rūpintis, puoselėti šią istorinę vietą.

Dysnos kaimo bibliotekininkė Vanda Laurinavičienė pristatė bendruomenei pasiūlytą iniciatyvą parašyti Augustinui Voldemarui laišką apie šiandienos Dysnos kaimą. Biblioteka sulaukė 26 laiškų, vyriausiam laiško autoriui 65-eri, jauniausiam 6-eri. Buvo paskaitytos kelių laiškų ištraukos.

Vėliau Ignalinos krašto muziejuje vyko parodos "Augustinas Voldemaras - pirmosios Lietuvos Vyriausybės vadovas" atidarymas. Renginyje dalyvavo gausus būrys svečių, savivaldybės, švietimo ir kultūros įstaigų atstovų, jaunimo. Augustino Voldemaro atminimo įamžinimu džiaugėsi savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis, Europos parlamento narys Bronis Ropė, Seimo narys Gintautas Kindurys, giminaičiai Voldemarai. Buvo kalbėta apie valstybės 100-mečio prasmę ir reikšmę mūsų kartai, Augustino Voldemaro asmenybę, kuri yra pavyzdys jaunimui, kaip atkakliai reikia siekti savo tikslų, dėkota organizatoriams, parodos rengėjams ir linkėta toliau gilintis į praeitį, rinkti istorinę medžiagą, garsinti savo kraštą ir jo žmones. Muziejuje pakilią nuotaiką sukūrė muzikines kompozicijas atlikę Ignalinos Miko Petrausko muzikos mokyklos styginių skyriaus mokiniai su mokytoja Virginija Stulgiene, taip pat nemirtingąją V. Kernagio dainą "Baltas paukštis“ sudainavę Birutė Paukštienė, Aldona Čeponienė ir Jurgita Antonovienė.

Kaip sakė muziejaus direktorė Renata Veličkienė, Augustino Voldemaro gyvenimas tarsi dalijasi į tris lygias atkarpas: 17 metų prabėgo gimtuosiuose namuose, maždaug tiek pat Peterburge ir ne kažin kiek daugiau – nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje. Paskutinioji pustrečių metų atkarpa (1940-06-19 – 1942-12-16) – tai jau gyvenimas, kai Voldemaras nebuvo savo likimo šeimininkas.

Parodoje eksponuojami Lietuvos centrinio valstybės archyvo saugomi dokumentai, atspindintys A. Voldemaro pedagoginę, politinę ir visuomeninę veiklą, A. Voldemaro fotoportretai (Vilniuje, Romoje, Sankt Peterburge), nuotraukos, kuriose užfiksuotos politiko gyvenimo akimirkos. To laikotarpio laikraščių „Tautos balsas“, „Tautiškas kelias“, „Lietuvos aidas“ kopijos , taip pat seni laikraščiai, kur yra straipsniai susiję su jo gyvenimu ir veikla, knygos, 1934 metų vasario 22 d. Tautos Balso laikraštyje išspausdintas Augustino Voldemaro straipsnis „Likimo kelias“.

Parodos pristatymo metu buvo kalbėta apie studijų ir aktyvios veiklos pradžią, apie pasikėsinimą į Lietuvos ministro pirmininko Augustino Voldemaro bei jam artimų žmonių gyvybę, jo paties gyvenimo istoriją, kuri perteikta skaitant A. Voldemaro rašytus laiškus.