Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Elutas nuotr.
Asta ŠiukšterienėŠaltinis: Savaitraštis „Etaplius“
Už vandenį šiauliečiai skolingi ketvirtį milijono
Šiauliečiams vandenį tiekianti ir nuotekas tvarkanti UAB „Šiaulių vandenys“ suskaičiavo, kad gyventojai yra skolingi 245 440 Eur. Tokia beveik ketvirtį milijono siekianti skola fiksuojama sulig gruodžiu, nes sąskaitos už paskutinį metų mėnesį dar tik ruošiamos.
Didžioji dalis skolininkų – daugiabučių namų gyventojai, kurių skola sudaro per 214 tūkst. Privačių namų vartotojai skolingi 31,4 tūkst. Eur.
Lyginant su ankstesniais metais, skolos ūgtelėjo nežymiai – keliais tūkstančiais eurų, t. y. maždaug 2–4 proc.
Auganti vandens kaina keitė ir vartotojų elgesį: daugiabučių gyventojai ėmė taupyti ir sunaudojo pernai beveik 4 tūkst. kubinių metrų vandens mažiau nei ankstesniais metais. O štai individualių namų gyventojams tai nepasirodė aktualu – jie vandens suvartojo 2 tūkst. kubinių metrų daugiau.
Kaip bus šiemet, prognozuoti nesunku: vanduo brangs – skolos dar augs.
Sausį dar naudojame pigesnį vandenį, tačiau nuo vasario 1 d. jis iš šiauliečių namų čiaupų tekės jau penktadaliu brangesnis.
Dėl išaugusių elektros energijos ir dujų kainų visiems UAB „Šiaulių vandenys“ klientams geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina už vieną kubinį metrą didėja 52 centais (be PVM) (63 centais su PVM), arba vidutiniškai 18,2 proc.
Skolos už šildymą irgi augo
AB „Šiaulių energija“ vartotojai gyventojai bendrovei už šildymą ir karštą vandenį už pernai metus liko skolingi 658,6 tūkst. Eur. Pernai tuo pačiu metu skola sudarė 630,5 tūkst. Eur.
Taigi, ir čia šiauliečiai įbrido į skolas 28 tūkst. Eur giliau, nors ir labai stengėsi mokėti reguliariai ir didesnėmis įmokomis. Kainos didėjo greičiau nei gyventojų mokumas.
Bendrovė supranta ir palaiko gyventojus: nežiūrint to, kad jų skola išaugo, tačiau jų mokumas neženkliai padidėjo, o didžioji dalis vartotojų ir toliau reguliariai apmoka sąskaitas. Pačių skolininkų skaičius per metus iš esmės nepakito ir yra šiek tiek didesnis nei 2 tūkstančiai.
Nežymiai tepadėjo tik nuo 2022 m. spalio 1 d. kompensacija lengvatiniam pridėtinės vertės mokesčiui. Dėl to gyventojams mokėjimai už šildymą ir karštą vandenį yra 9 proc.
mažesni, nei galėtų būti. Tai labai pravers šią šaltą žiemą.
Skolos už elektrą, ryšio ir telekomunikacijų paslaugas irgi skaičiuojamos tūkstančiais, tačiau tai atlieka kiekvienas tiekėjas atskirai ir susumuoti bei įvardyti be metinio balanso yra sudėtinga.
Šelpiamų šiauliečių padvigubėjo
Laimė, sunkiausiai besiverčiantiems gyventojams gelbsti valstybės kompensacijos už vandenį, šildymą ir kietąjį kurą. Dėl išaugusių kainų išaugo ir kompensacijas gaunančiųjų skaičius. Šiauliuose didėjimas skaičiuojamas nebe procentais, o kartais – jų padvigubėjo.
„Mes lyginome 2021 metus su 2022 metais. Jei per 2021 metus geriamojo vandens ir būsto šildymo kompensacijų kreipėsi 11 502 asmenys, tai per 2022 metus kreipėsi 22 830 asmenų, – išeitų dvigubai“, – konstatuoja Šiaulių m. savivaldybės Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus vedėja Aušra Gailiūnienė.
Kaip anksčiau, taip ir dabar didžioji dalis prašančiųjų kompensacijų – tai mažas pajamas, dažniausiai įvairias išmokas, gaunantys pensininkai, neįgalieji, vieniši tėvai, daugiavaikės šeimos. Tačiau pastaraisiais metais valstybės sąskaita šelpiamųjų gretas papildė net dirbantys šiauliečiai.
„Pateikiama labai daug elektroninių prašymų. Mes tų žmonių nematome, bet taip prašymus teikia dirbantys žmonės. Dirbantiems tai patogu ir nėra labai sudėtingas dalykas, nes, jeigu nori ateiti gyvai, tai reikia registruotis ir dabar eilė pas mus vasario pabaigoje“, – sako A. Gailiūnienė.
Valstybė kompensuoja už karštą bei šaltą geriamąjį vandenį, centralizuotą būsto šildymą ir kitas kuro rūšis. Kiek, kam ir ko – yra specialios formulės. Ar tokių asmenų daugės ir šiemet, sunku metų pradžioje prognozuoti, tačiau specialistai tikisi, kad situacija jau keitėsi pernai ir šiemet išliks stabili.
„Viskas susidėjo: didėjo valstybės remiamos pajamos, neapmokestinamas minimumas didėjo, kainos didėjo. Manau, kad dabar jau išliks panašus (kompensacijų gaunančiųjų skaičius, – aut. past.). Na, gal kažkiek dar padidės šiemet, jei kainos augs, bet dvigubai, manau, kad tikrai nebebus“, – tikisi A. Gailiūnienė.