Auga karta, kuri nepajėgs gyventi savarankiškai

Pasaulis

Pixabay.com nuotr.

Reporteris SantaŠaltinis: Etaplius.lt

98076

Pasirodžius naujausiai Jungtinių Tautų (JT) Pabėgėlių agentūros (UNHCR) atsakaitai, paaiškėjo, jog pabėgėlių vaikų ateities perspektyvos yra kritinėje situacijoje. Skaičiuojama, kad pasaulyje yra 7,1 mln. mokyklinio amžiaus vaikų, o iš jų net 3,7 mln. nelanko mokyklos.

Tik 63 proc. pabėgėlių vaikų, palyginus su 91 proc. vaikų pasaulio mastu, lanko mokyklą, 84 proc. paauglių pasaulio mastu lanko mokyklą ir tik 24 proc. pabėgėlių vaikų turi tokią galimybę.

JT Pabėgėlių agentūros atstovė Lietuvoje Renata Kuleš portalui teigė, jog tokiai didelei vaikų daliai nesuteikiant jokio išsilavinimo, švaistoma tų vaikų ir jų bendruomenių ateitis.

„Pradinio ir vidurinio išsilavinimo nebuvimas užkerta kelią jiems gauti aukštąjį, techninį ar kitokį išsilavinimą. Tai neigiamai paveiks jų ir jų šalių gyvenimą, nes išaugs karta, kuri nebus pajėgi gyventi savarankiškai, rasti darbo ir prisidėti prie savo visuomenių gerovės.

Sunkumų yra ir Graikijos salose, kur stengiamasi suteikti išsilavinimą tūkstančiams prieglobsčio ieškančių vaikų. Daugiau nei trys ketvirtadaliai iš 4656 mokyklinio amžiaus prieglobsčio ieškančių vaikų salose nelanko mokyklos. Neformalios mokyklos pasitelkia mokymus ir žaidimus, tačiau negali išduoti formalaus ugdymo pažymėjimų, kurie įrodytų ir užfiksuotų vaikų pažangą.

Bangladeše mažiau nei 1 proc. jaunų pabėgėlių dviejose oficialiose Rohingya pabėgėlių stovyklose turi galimybę įgyti oficialų pagrindinį išsilavinimą. Likusieji, įskaitant didžiąją dalį tų, kurie pabėgo iš namų nuo 2017 m. rugpjūčio, turi galimybę tik mokytis neformaliai.

Tik 4400 iš 12 500 Pietų Sudano vaikų Kongo Demokratinėje Respublikoje turi pradinį išsilavinimą. 2019 m. JT Pabėgėlių agentūra UNHCR pradėjo mokyklų statybos ir atnaujinimo bei pabėgėlių priėmimo į vidurinę mokyklą programą. Tačiau dėl nepakankamo finansavimo iš daugiau nei 6 tūkst. Pietų Sudano vidurinės mokyklos amžiaus pabėgėlių stulbinantys 92 proc. nelanko mokyklos.

Libane, kuriame yra didžiausia pabėgėlių koncentracija, palyginti su jo gyventojais, daugiau nei pusė Sirijos pabėgėlių vaikų nelanko mokyklos, nepaisant valstybinės programos, skirtos specialiam antros pamainos mokymui Sirijos pabėgėlių vaikams“, – kalbėjo R. Kuleš.

Pabėgėliai dažnai painiojami su ekonominiais migrantais, kartais net apsimetama, jog iš savo šalies bėgama dėl karinių veiksmų. Paklausta, ar vaikai, kurie negauna išsilavinimo, gali tapti savo tėvų sprendimų įkaitais, R. Kuleš sakė, jog pabėgėliai neturi kitos išeities.

„Vaikai pabėgėliai, aišku, priklauso nuo tėvų ir keliauja kartu su jais. Pabėgėliai neturi pasirinkimo, ar išvykti, ar ne iš savo šalies, jie yra priversti tai padaryti, jei nori ateities savo vaikams.

Dažnai būtent galvojant apie tai, kad vaikai turėtų ateitį, išvykstama netgi su labai mažais vaikas, siekiant juos apsaugoti. Taip pat šeimos su vaikais bėgo ir iš Lietuvos Antrojo pasaulinio karo metais.

Rūtos Šepetys, daug apdovanojimų pelniusios ir vienos iš perkamiausių „The New York Times“ knygų autorių, tėvas Jurgis Šepetys buvo priverstas bėgti iš Lietuvos su tėvais, kai jam tebuvo ketveri, nes sovietai okupavo šalį ir pasilikti Lietuvoje jiems tapo per daug pavojinga.

Jo šeima keliavo per Lenkiją, buvo pabėgėlių stovyklose Austrijoje ir Vokietijoje. Tačiau netgi po devynerių metų grįžti į Lietuvą buvo vis dar pernelyg pavojinga, taigi šeima 1949 m. galiausiai buvo perkelta į JAV“, – pasakojo R. Kuleš.

Moters teigimu, šių metų gruodžio 17–18 d. vyks Pasaulinis pabėgėlių forumas, kurio metu bus siekiama spręsti šią didelio masto problemą.

„Šio forumo ašis bus atsakomybės dalijimasis, o švietimas yra viena iš labai svarbių šio forumo darbų reikalausiančių sričių. Pasaulio valstybės yra raginamos prisidėti sprendžiant pabėgėlių švietimo problemas, ypač vaikų.

Tai galėtų būti ir noras prisidėti prie mokyklų statybų ten, kur jų nėra, ar suteikti galimybę pabėgėlių jaunimui mokytis priimančioje šalyje. Tai gera proga verslui, švietimo įstaigoms ir donorams prisijungti prie pasaulinių švietimo iniciatyvų“, – sakė R. Kuleš.

Kalbėdama apie Lietuvos vaidmenį sprendžiant pabėgėlių vaikų švietimo problemą, R. Kuleš tvirtino, jog Lietuvos indėlis nėra didelis, bet labai svarbus.

„Lietuvoje iki 16 metų švietimas vaikams, taip pat ir pabėgėlių vaikams, yra privalomas. Pabėgėlių vaikai Lietuvoje lanko mokyklą. Iššūkių turime ir mes, pavyzdžiui, dėl kalbos ir dėl paties priėmimo, bet akivaizdu, jog Lietuvoje vaikams yra suteikiama galimybė lankyti mokyklą ir turėti geresnę ateitį, nei turėjo jų tėvai“, – teigė R. Kuleš.

Alfa.lt

alfalt-logo-skaidrus.png

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt