Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Audriaus Puipos (1960 – 1997) kūryboje – išskirtinis dėmesys detalėms ir netikėti režisūriniai sumanymai
Darius Ančerevičius
Julita Galdikienė ŠMKC „Laiptų galerija“Šaltinis: Etaplius.LT
Autoriaus darbus analizavusi menotyrininkė dr. Dalia Karatajienė atskleidė, kad itin džiaugiasi turėdama galimybę atidaryti puikaus menininko, savo kursioko parodą. „ Audrius Puipa buvo vizualus pasakotojas, savo kūryboje visada nerdavęs į gylį. Tai yra tas žmogus, kuris iš tikrųjų yra klasikinis dailininkas. Jo kūrybos pagrindą sudarė piešinys. Tas piešinys – maža pasakyti virtuoziškas. Kada tu įsižiūri į jį – grafika ir piešinys yra linija – linija iš pradžių veda siluetą, paskui ji sumodeliuoja formą, vėliau pereina į štrichelį ir dar padaro šešėlį. Tai žinoti tą proporciją, žinoti kaip pasukti ranką, yra kažkas neįtikėtino“.
Menotyrininkė atkreipė dėmesį, kad neretai Audriaus Puipos darbuose dominuodavo kaimo tematika. Nenorėdamas atlikti karo tarnybos, menininkas išvažiavo į Ukmergės rajoną, Šešuolių kaimą, kur dirbo mokytoju. Ten nuomojosi gyvenamą plotą ir bendravo su tais žmonėmis, kurie vėliau tapo jo paveikslų personažais.
„Atrodo realizmas, bet tas realizmas yra stebuklingas, nes į jį įsipina nerealybės detalės, irgi taip pat realistiškai nutapytos. Pavyzdžiui, yra toks paveikslas „Dvi draugės“. Dvi draugės sėdi, o kita draugė, kuri sėdi atskirai ant sofutės, naktį sapnuodavo, kad ji virsta pele. Ir tame paveiksle vietoje jos kojų yra pelytės kojos. Ir kada tu pradedi įsižiūrėti į tas visas smulkmenas, tai tu ieškai tų smulkmenų, paaiškinimų visų“, – pasakojo dr. Dalia Karatajienė.
Smulkmenoms ir detalėms, kurias papildo dar ir užrašai, Audrius Puipa skyrė itin didelį dėmesį. Kurdamas gyvuosius paveikslus dailininkas tam tikra prasme veikė kaip kino režisierius – jam reikėjo kūrybinės komandos, aktorių, statistų, apšvietimo, tam tikros erdvės. Taip gimdavo unikalūs meno kūriniai, kuriuose įamžinti ne tik jo bendražygiai, bet tam tikra prasme ir bendraautoriai.
Autoriaus kuriamas realizmas reikalavo ne tik meistrystės, bet ir labai daug laiko. Kartais kūrybinis procesas užtrukdavo ir mėnesį, neretai – ir metus. Kai kuriuose dailininko darbuose atsirasdavo ir baltų plotų. „Balti plotai atsirado sąmoningai, nes jam buvo svarbus tas režisūrinis momentas kūryboje. Tuose baltuose plotuose jis rašydavo tekstus, nes jam vizualinio naratyvo neužtekdavo, jam reikėdavo anekdotus, istorijas įrašyti. Dirbo jis greitai prie savo tų akvarelių su nuliniais teptukais, tačiau darydavo iškart kelis darbus ir viskas nusitęsdavo. Kartais tie darbai datuojami, kad du metus daryta. Bet jeigu tu matai, kaip dirba ranka, tai jis darė labai meistriškai, labai gyvai, greitai“, – prisiminimais dalijosi Audriaus Puipos žmona Lilija Puipienė.
Menininkas išsiskyrė ne tik savo talentu, bet ir meile žmonėms. Jam lygūs buvo visi – tiek aukštuomenės, meno atstovai, tiek ir paprasta kaimo bendruomenė. „Draugų siela, mėgo bendrauti, neturėjo nė gramo snobizmo, nors Vilniuje gimė ir augo, bet jam visada rūpėjo žmonės. Ir iki šiol jo niekas piktuoju nemini, nors jis buvo labai tiesmukiškas, juokindavo visus, bet jis turėjo gerą dozę ironijos – ir save „nuplakdavo“. Niekas neįsižeisdavo“, – apie savo vyrą pasakojo Lilija Puipienė.
Audrius Puipa turėjo svajonę – būtinai surengti personalinę parodą Šešuolių kaime, kuomet išgarsės kaip menininkas. Nespėjo. Visgi artimieji šio dailininko noro neužmiršo. „Po jo mirties su menotyrininke Ramute Rachlevičiūte norą išpildėme – surengėme jo darbų parodą bibliotekoje. Žmonės atėjo pasipuošę, nors galvojome, kad niekas neateis. Bet atėjo, pagerbė, nes prisiminė Audrių“, – sakė dailininko žmona.
Menotyrininkė dr. Dalia Karatajienė, prieš pabaigdama savo įžvalgas pridėjo: „Žmogus, kuris su tokia meile daro detalę, jis man savaip yra biblinis. Tas, kas nevertina detalės, to didžiojo gyvenimo lobio ar dovanos nevertas“.
Paroda „Laiptų galerijoje“ eksponuojama iki vasario 1 d.
© Darius Ančerevičius
© Darius Ančerevičius
© Darius Ančerevičius
© Darius Ančerevičius
© Darius Ančerevičius