Atsikratyti drėgmės ir pelėsio – misija įmanoma

Lietuva
BNS/Fotobankas nuotr.
Etaplius.lt Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Pranešimas žiniasklaidai

27 Europos šalyse atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad gyvenant pernelyg drėgnuose būstuose tikimybė susirgti lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis ar „pasigauti“ alergiją padidėja 66 proc. Tuo tarpu pernelyg didelė vėsa namuose tokių susirgimų riziką padidina daugiau nei du kartus. Didelei daliai Lietuvos gyventojų itin kenkia dėl drėgmės namuose atsirandantis pelėsis. Kaip su juo kovoti?

Per didelė drėgmė – rizikinga

Dėl perteklinės drėgmės patalpų viduje susidaro sąlygos, skatinančios pelėsių ir kitų grybelių vystymąsi, o tai savo ruožtu gali sukelti ne tik kvėpavimo takų ligas, bet ir raumenų bei sąnarių skausmus ar nuovargį. Drėgnuose namuose taip pat yra ir vėsiau, todėl sunku juos išlaikyti šiltus. Drėgnos sienos neapsaugo nuo šalčio, o didelė ir ilgalaikė drėgmė, gali pažeisti pastato konstrukcijos elementus, sukeldama koroziją, todėl itin svarbu užkirsti kelią patalpų drėgmės perviršiui.

,,Seniau statytuose pastatuose visai nebuvo šiltinimo sluoksnio ar jo storis buvo tiesiog  minimalius – todėl šiluma nėra ilgam išlaikoma patalpų viduje, o kampai peršąla. Tai sudaro palankią terpę pelėsiui, drėgmei ir šalčiui. Pelėsio susidarymo problema labiausiai išryškėja rudenį, o norint jos išvengti prevencija reikėtų užsiimti gerokai anksčiau – pavasarį ar vasarą“, – teigia akmens vatos gamintojo „ROCKWOOL“ techninis vadovas dr. Andrius Buska.

Kaip atsikratyti drėgmės namuose?

Gera žinia ta, jog yra būdų kaip namus išlaikyti sausus ar neviršyti rekomenduojamų drėgmės normų. Norint apsaugoti pastatą nuo drėgmės, jau projektavimo ir statybos etapuose turėtų būti pateikti tinkami konstrukciniai sprendimai: tinkamas vėdinimas, lietaus vandens nutekėjimo sistemų, pamatų apsaugos nuo vandens, drenažų ir kitų priemonių įrengimas.

Pasak techninio vadovo, siekiant drėgmei užkirsti kelią, būtina pagalvoti apie tai, kaip gyvenamąjį būstą paversti energetiškai efektyvesniu ir komfortiškesniu. Pavyzdžiui, tinkamas išorinis namo sienų šiltinimas, naudojant nedegias, vandens garams laidžias ir ilgaamžes termoizoliacines medžiagas neleidžia susidaryti drėgmės pertekliui. Tuo tarpu gera oro cirkuliacija, kurią užtikrina šiuolaikinės patalpų vėdinimo sistemos, leidžia ne tik tinkamai išsimiegoti, ryte žvaliai jaustis, bet ir kvėpuoti nuolat gaiviu oru.

Namo šiltinimui rekomenduojama rinktis efektyvias šilumą izoliuojančias medžiagas, pavyzdžiui akmens vatą. Šios gamtinės kilmės šilumą izoliuojančios medžiagos apsaugo pastato sienas nuo žemų išorės temperatūrų bei užtikrina pakankamas temperatūras pastato viduje. Šiltinimui pasirinkusieji akmens vatą suteikia pastatui daugiau pranašumų – šilumos izoliaciją ir puikų sienų garų pralaidumą. Šiltinant pastatą, vandens garus praleidžiančia medžiaga, konstrukcijoje nesikaupia drėgmė ir ji nevaržomai gali pasišalinti, ne tik per vėdinimo kanalus ar langus, bet ir per sienas, taip užkertant kelią susidaryti pelėsiui ar grybeliui patalpų viduje. Jei naudojamos sunkiai vandens garus praleidžiančios  termoizoliacinės medžiagos – tai toks šiltinimo sluoksnis apsunkina drėgmės pasišalinimą iš pastato ne tik statybų metu (technologinė drėgmė), bet ir vėliau - jame apsigyvenus. Akmens vatos savybė praleisti vandens garus laikoma dideliu pranašumu, leidžiančiu drėgmei pasišalinti.

Pelėsis namuose – kaip su juo kovoti?

Dažniausiai pelėsis atsiranda drėgniausiose, rečiausiai vėdinamose būsto vietose – vonios kambaryje, rūsyje. Neretai jis užsiveisia prie vamzdžių, oro kondicionierių ar šiukšliadėžių, duše, už drabužių skalbyklių, retai atitraukiamų baldų. „Kova su pelėsiu yra nemaloni, sunki ir brangi. Vien vonios kambario ir sanitarinių mazgų perdarymas, sandarinimas bei izoliavimas gali kainuoti keturženklę sumą. Tačiau jei pelėsio užkratas jau yra pasiekęs giliausius pastato sluoksnius, tai yra kova su vėjo malūnais, nes pelėsis linkęs atsinaujinti, jo sporos sėjasi toliau, ypač jei sąlygos joms daugintis išlieka palankios. Todėl jau projektuojant, statant pastatą reikia tai apgalvoti“, – sako ekspertas. 

Net jei pelėsis nėra matomas plika akimi – tai nereiškia, kad jo nėra. Pelėsių sporos gali daugintis po tapetais, grindjuostėmis, kiliminėmis dangomis, vaikų žaislų dėžėse, bet kur, kur jam palanki terpė.

Pastatų šiltinimo ekspertas teigia, jog efektyviausias ginklas kovojant su pelėsiu yra prevencija, o ne bandymas dorotis su pasekmėmis. „Kiekviename statinyje neišvengiamai yra drėgmės, o kai yra drėgmės, yra ir pelėsio rizika. Svarbu apgalvoti, kaip pastatas ir atskiros jo erdvės vėdinsis, ar nesusidarys drėgmę kaupiančios zonos ir kaip tai išspręsti. Kai kalbame apie kokybišką izoliaciją ir šiltinimo medžiagas, galbūt net nepagalvojame, kad ir jos gali saugoti nuo pelėsio atsiradimo ir plitimo. Pelėsio vešėjimo šaltiniu tampa populiarėjantis patalpų šiltinimas iš vidaus, ypatingai daugiabučiuose, kur sunku rasti bendrą kompromisą dėl viso namo apšiltinimo. Savomis jėgomis apšiltinant būstą neįvertinama, kad iki šiol šildyta siena gali atsidurti žemos temperatūros zonoje ir ims kauptis drėgmė. Todėl verta rinktis atsparias drėgmei, kvėpuojančias medžiagas, tokias kaip akmens vatą bei išsiaiškinti visas proceso subtilybes, dirbti kruopščiai, nepalikti oro tarpų“, – teigia ekspertas.

Jo teigimu, patalpų viduje drėgmę galima pamatuoti, dažniau jas vėdinti, pelėsį bandyti naikinti fungicidais. Tačiau pasirinkus netinkamas izoliacijos bei apšiltinimo medžiagas, pelėsio sporos gali nukeliauti iki statinio konstrukcijų, taip užkrėsdamas giliausias pastato vietas, kurias įmanoma pasiekti nebent atliekant kapitalinį remontą ar rekonstrukciją.