REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2018 m. Kovo 29 d. 16:37

Atsakymas į p. Virginijaus Valentinavičiaus straipsnį „Ar mus valdantys valdininkai taupo tam, kad pralobtų iš skurstančiųjų?!“

Kaunas

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt


33073

Atsakydami į p. Virginijaus Valentinavičiaus straipsnyje „Ar mus valdantys valdininkai taupo tam, kad pralobtų iš skurstančiųjų?!“ pateiktą informaciją informuojame, kad 2017 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas, kuris nustatė valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybės biudžeto darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo sąlygas ir dydžius, darbuotojų pareigybių lygius ir grupes, taip pat kasmetinį veiklos vertinimą.

Pagal šį įstatymą biudžetinių įstaigų pareigybės suskirstytos į 4 lygius ir 5 grupes. Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme nustatyta, kad tik tų pareigybių, kurioms netaikomi išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos reikalavimai (darbininkų pareigybės), pareiginės algos pastovioji dalis – minimaliosios mėnesinės algos dydžio.

Įstaigos pareigybėms, išskyrus darbininkus, kurioms taikomi išsilavinimo reikalavimai ar profesiniai gebėjimai, pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma pareiginės algos koeficientais pagal Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 3 ir 4 priedus, atsižvelgiant į pareigybės lygį ir darbuotojo turimą profesinio darbo patirtį. Darbuotojų darbo užmokestis kito pagal jų turimą profesinio darbo patirtį.

2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, kurio144 straipsnyje nustatyta, kad minimalusis darbo užmokestis (minimalioji mėnesinė alga) – mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą darbuotojui. Nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai. Todėl, bent kokią kvalifikaciją turintiems biudžetinių įstaigų darbuotojams, taip pat ūkio darbuotojams, teko didinti darbo užmokestį.

Valstybės tarnautojams darbo apmokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“.

Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio ir Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909, nustatyta tvarka atliekamas kasmetinis valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas.

Tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti valstybės tarnautojų gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jų kvalifikaciją bei pasiektus rezultatus, vykdant jiems suformuluotas užduotis.

Visų valstybės tarnautojų tarnybinė veikla vertinama kiekvienais metais, jeigu valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla. Kasmetinis vertinimas atliktas Žaslių seniūno Mindaugo Nasevičiaus kaip ir visų kitų valstybės tarnautojų, kurie ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas įstaigoje.

Pažymėtina, kad atliekant tarnautojų vertinimą, didesnę reikšmę turi ne subjektyvūs (ir dažnai nepagrįsti) priekaištai ar vienašališki straipsniai, o objektyvūs kriterijai bei atlikti darbai. Be to, kasmetinį vertinimą atlieka ne vienas asmuo, o sudaryta 5 asmenų komisija. Žaslių seniūnas praėjusiais metais išsiskyrė iš kitų savo iniciatyva ir gebėjimu sutelkti visuomenės bei kariuomenės pajėgas Budelių piliakalnio tvarkymui (dėl ko savivaldybė beveik nepatyrė išlaidų), o su kariuomene užmegztais ryšiais vėliau sėkmingai naudojosi ir Kaišiadorių miesto seniūnija.

Taip pat Žaslių seniūnija praėjusiais metais bene daugiausiai nukentėjo nuo liūčių, todėl Žaslių seniūnui teko operatyviai tvarkyti nuo liūčių stipriai nukentėjusius kelius bei sugadintas pralaidas, kad jie būtų pravažiuojami. Žaslių seniūnas aktyviai telkė paramą nuo gaisro nukentėjusiai šeimai, sėkmingai sprendė socialinius klausimus bei kitas problemas, tačiau daug darbų seniūnijoje lieka ir ateičiai.

Nuo 2018 m. kiekvienais metais atliekamas ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį kasmetinis veiklos vertinimas, jeigu darbuotojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per praėjusius kalendorinius metus ėjo pareigas toje biudžetinėje įstaigoje.

Pateikta informacija dėl atlyginimų padidėjimo 2017 metais ir paskaičiuotų lėšų atlyginimų padidėjimui nėra teisinga, kadangi atlyginimų padidėjimas skaičiuojamas remiantis nurodytu 2017 metų 4 ketvirčio vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu. 2015 m. birželio 30 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymas Nr. XII-1927, kuriuo vadovaujantis 2017 m. spalio mėnesį buvo išmokėtas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimas, kas įtakojo, kad padidėjo 2017 metų 4 ketvirčio vidutinis mėnesinis nustatytasis darbo užmokestis valstybės tarnautojams.

Tačiau lyginant ne 4 ketvirčio 2017 metų darbo užmokesčio vidurkį, o 2016 metų ir 2017 metų vidutinį mėnesinį nustatytąjį („ant popieriaus“) darbo užmokestį padalinio vadovo darbo užmokestis pakito nuo 1498,47 Eur iki 1548,45 Eur, vidutinis padidėjimas buvo 49,98 Eur, vyriausiojo specialisto darbo užmokestis sumažėjo 44,36 Eur nuo 1138,73 Eur iki 1094,37 Eur, vyresniojo specialisto darbo užmokestis kito nuo 1055,4 Eur iki 1101,08 Eur, padidėjo 45,68 Eur. Seniūnijų seniūnų vidutinis darbo užmokestis lyginat 2016 metų ir 2017 metų vidurkį padidėjo 76,84 Eur nuo 1137,37 Eur iki 1214,21 Eur, seniūnų pavaduotojų padidėjo 79,34 Eur nuo 873, 43 Eur iki 952,77 Eur.

Valstybės tarnybos departamentas, išanalizavęs valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų organizuojamų konkursų į laisvas karjeros valstybės tarnautojų pareigas neįvykimo priežastis nustatė, kad 2017 m. iš paskelbtų 2629 konkursų beveik trečdalis (29,4 proc.), t. y. 772 konkursai neįvyko todėl, kad pretendentai neatvyko į konkursą ar tiesiog nebuvo pretendentų.

Kaišiadorių rajono savivaldybė administracija 2017 m. skelbė konkursą Statybos, urbanistikos ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo architekto ir atranką Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausiojo specialisto (pakaitinio valstybės tarnautojo) pareigoms. Konkursas ir atranka neįvyko, nes nei vienas pretendentas nepateikė dokumentų šioms pareigoms. 2018 m. buvo paskelbtas konkursas Statybos, urbanistikos ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms. Konkursas neįvyko dėl tos pačios priežasties. Šie duomenys rodo, kad viešasis sektorius darosi nepatrauklus.

Pagal Lietuvos laisvos rinkos instituto paskelbtą „Lietuvos savivaldybių indeksas 2017“ Kaišiadorių r. savivaldybė 2017 m. užima 24-25 vietas (kartu su Ukmergės r. sav.) mažųjų savivaldybių reitinge, surinkusi 54 balus iš 100 galimų. Lyginant su kitomis savivaldybėmis, geriausiai įvertintos „Sveikatos ir socialinės rūpybos”, „Administracijos” ir „Biudžeto” sritys.

Kaišiadorių rajono savivaldybė patenka į dešimt geriausių mažųjų savivaldybių pagal rodiklio grupę „Biudžetas“ (86 balai iš 100). „Biudžeto” srities balą pagerino maža savivaldybės administracijos išlaikymo išlaidų dalis nuo patvirtinto biudžeto (5,6 proc. lyginant su 7,8 proc. vidurkiu), 2016 m. nei vienas nevykdytas vidaus sandoris, taip pat visi viešieji pirkimai buvo skelbiami.

Kaišiadorių rajono savivaldybė patenka į dešimt geriausių mažųjų savivaldybių ir pagal rodiklio grupę „Administracija“ (94 balai iš 100). Kalbant apie „Administracijos” sritį verta pabrėžti, kad Kaišiadorių r. savivaldybės administracijoje užimtų pareigybių skaičius 1000 gyventojų 2016 m. buvo vienas mažiausių – 5 lyginant su 7,6 vidurkiu. Sąlyginai mažas tarnautojų skaičius rodo, kad lyginant su kitomis savivaldybėmis, esami darbuotojai dirba didesniais darbo krūviais, atlieka papildomas funkcijas ir darbus atlieka efektyviau, kas taip pat turi įtakos jų darbo užmokesčio dydžiui. Dar labiau darbo efektyvumas bus didinamas diegiant LEAN vadybos sistemą bei naudojant kitas priemones.

Be to, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai sunkiau darbuotojus išlaikyti ir dėl esamos geografinės padėties, nes geresnių darbo sąlygų ir aukštesnių atlyginimųnorintys darbuotojai gali lengvai išvykti dirbti į Kauną ar Vilnių. Kaip nurodyta aukščiau, pakeisti išeinančius darbuotojus nėra lengva, su privataus verslo sektoriumi daugelyje sričių konkuruoti yra sunku, todėl savivaldybė turi ieškoti būdų kaip išlaikyti ir motyvuoti esamus darbuotojus.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA