Atrasta megakometa, kurios dydis atima žadą ir ji artėja link Žemės

Gali būti, kad ši atrasta kometa gali tapti didžiausia kada nors mūsų regėta kometa. Tai tikrai neįprastai didelė viešnia iš kosmoso platybių. Mokslininkus dar labai stebina jos orbita, kuri nutįsta beveik šviesmetį nuo Saulės. 

Nors šio objekto 2014 UN271 trajektorijos skaičiavimai, atrandant vis daugiau stebėjimų informacijos, greitai kinta, tačiau dabartinis patikimiausias spėjimas yra tas, kad paskutinį kartą į planetų orbitas jis buvo atkeliavęs prieš 3 milijonus metų ir dar daugiau metų laukia iki kito jo sugrįžimo.

Astronominiais terminais „ekscentricitetas“ yra matas, apibūdinantis orbitos elipsiškumą. Tobulai apvalios orbitos ekscentricitetas yra nulis, tuo tarpu tos, kurios orbita yra beveik be galo ilga ir neplati, ši vertė artėja prie vieno.

Tuo remiantis 2014 UN271 iš tiesų yra labai ekcentriška (remiantis vieno iš jos atradėjų skaičiavimais, jos ekscentriciteto dydis siekia 0,99948), tačiau ji išskirtinė ir kitais, paprastesniais kriterijais, nes tai toks objektas, kokio nesame matę niekada anksčiau.

2014 UN271 yra mažiausiai 100 kilometrų pločio, o jos skersmuo gali siekti iki 370 kilometrų. Jei tai yra kometa, nes dauguma objektų su tokiomis orbitomis yra būtent kometos, tuomet tai gali būti viena didžiausių kada nors mūsų regėtų kometų.

Artimiausias konkurentas jai šiuo atžvilgiu, manoma, yra „Kometa 1729” dar žinoma kaip Sarbato kometa, kurios plotis tikriausiai siekė apie 100 kilometrų. Vis dėlto, jei taip nutiktų, kad ji nesuformuos uodegos, tuomet kils klausimas, kaip kažkas su tokia sandara pasiekė nuotolius, esančius tūkstančius kartų toliau nuo Saulės nei Neptūno.

Geroji žinia ta, kad mokslininkai turi valias laiko jį ištirti. Pirmieji 2014 UN271 kadrai buvo užfiksuoti tada, kai ji nuo Saulės buvo nutolusi maždaug tiek pat, kiek yra Neptūnas, tačiau nuo tos dienos atstumas sumažėjo ketvirčiu.

2031 metais ši viešnia beveik pasieks Saturno orbitą, o tuomet vėl pradės savo kelionę į išorę. Tai nebus pakankamai arti, kad būtų galima tikėtis tikrai gero vaizdo.

Vis dėlto, atsižvelgiant į 2014 UN271 dydį, Džeimso Vebo kosminis teleskopas, jei tik iki tol jis bus paleistas, gali mums padovanoti gana įspūdingų vaizdų.

Pati įdomiausia viso to dalis bus aiškinimasis, ar 2014 UN271 iš tiesų yra milžiniška kometa ir jo išoriniai sluoksniai kaisdami pradės garuoti. Ar pakaks priartėti prie Saturno orbitos, kad tai įvyktų, dar reikės išsiaiškinti – daugeliui molekulių tai vis dar yra per toli nuo Saulės, kad vyktų jų sublimacija, tačiau anglies dioksidas ir anglies monoksidas gali išsiskirti esant tokiuose nuotoliuose.

Bet kuriuo atveju, tai bus pati geriausia proga astronomams pažvelgti į Orto kometoidų debesies objektą, atmetus kur kas mažesnes kometas, ir greičiausiai pats geriausias vaizdas, kurio sulauksime bent kurį laiką. Geriausiu atveju jis gali būti matomas stebint per didžiuosius kiemo teleskopus.

Nors pirmieji turimi 2104 UN271 kadrai buvo užfiksuoti 2014 metais, kaip dalis „Dark Energy Survey“, tačiau tąkart šis objektas nebuvo pastebėtas. Tik neseniai astronomai Pedro Bernardinelli ir profesorius Gary Bernstein iš Pensilvanijos universiteto išskyrė jo judėjimą ir sekė jį atrasdami seniausius įrašuose užfiksuotus jo kadrus.

Gismeteo.lt