Atminties pažinimo kelyje – Girkalnis

Kaunas

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

185492

Ilgam ilgam tikriausiai visam gyvenimui amžininkų prisiminimuose įsirėžę tie,  1941 -ieji  metai. Istorijos mokslų daktaro  Algimanto Kasperavičiaus teigimu didžiausia Lietuvos tragedija įvyko ne 1940 m. sovietinės okupacijos metu, o būtent po metų ,kuomet buvo sunaikinta Lietuvos žydų bendruomenė. Po šitų metų kuomet nacių ir vietos ,,pareigingų,, asmenų veiksmai sudarė sąlygas blogiui bei smurtui  apie kurį galbūt tik dalinai žino šiandieninė visuomenė, Lietuvos žemė tapo nusėta masinėmis kapavietėmis.

Šalia daugelio miestų ar miestelių pastebime nuorodas ,,Holokausto aukų kapai,,  ne išimtis Raseinių rajono miestelis Girkalnis. Čia sunaikintai vietos žydų bendruomenei pagerbti  Girkalnio pagrindinė mokykla bei Tarptautinė komisija nacių ir sovietų nusikaltimams įvertinti Lietuvoje organizavo Atminties kelią nuo pagrindinės aikštės iki masinės kapavietės.

Prieš 80 metų

Girkalnyje gyveno 27  gausios žydų šeimos.  Įsiveržus naciams, susiformavus    vietos pagalbinei policijai nuo liepos pirmos pusės  prasidėjo  grupiniai žmonių šaudymai, likusių žydų suvarymas į kelis namus, uždraudimas pasišalinti, įsakymas ant drabužių nešioti šešiakampes geltonas žvaigždes. Bene tragiškiausia miestelio bendruomenės diena – rugpjūčio 21 -oji kuomet iš Raseinių atvažiavo mirties sunkvežimiai. Į juos daužomi buožėmis sugrūsti vyrai ir moterys, sumesti vaikai, seneliai , viso 128 žmonės nuvežti į Kadaginės mišką ir sušaudyti ant duobės krašto. Sakoma, kad istorikas turi atsiriboti nuo emocijų, , tačiau to neįmanoma išreikšti žodžiais ir niekas nepasakys kaip ir kada plyšo motinų širdys, kaip po to galėjo žemė  nešioti tuos, kurie šaudė civilius beginklius Girkalnio žmones ir daužė vaikus...

Iš kitos pusės tragedijos ir asmeninio pavojaus akivaizdoje iškyla žmonės iš didžiosios raidės, išaugę teisingumo dvasios kupinoje aplinkoje , kurie ištiesė pagalbos ranką persekiojamiems, metę iššūkį naciams ir jų pagalbininkams. Šiemet išleistoje istorijos mokslų daktaro Arūno Bubnio knygoje „Holokaustas Lietuvos provincijoje 1941 metais“ minima, jog iš šaudymo duobės išlindusiam Izaokui Bliacheriui pagalbos ranką ištiesė Antanas Jocus, Jonas Masaitis ir kiti Girkalnio apylinkių lietuviai.

Kalbėjo, atėjo Girkalnio ir kiti žmonės

Prie monumento, kur pagal užrašą 1941 m. rugpjūtį buvo pralietas apie 1650 žydų vaikų, moterų, vyrų kraujas pagerbti aukas ateina   galima sakyti vietos ir savivaldybės visuomenės avangardas. Kalba Raseinių rajono meras Andrius Bautronis, Girkalnio pagrindinės mokyklos direktorius Vytautas Bulotas,  Kauno religinės žydų bendruomenės vadovas Mauša Bairakas, istorijos fragmentus ir detales primena mokytojas Stanislovas Feiza, Raseinių krašto muziejaus muziejininkė Lina Kantautienė.  Kalbų motyvuose- susirūpinimas dėl globalių ir lokalių politinių procesų, visuomenės radikalėjimo atmainų, deklaruojamos siekiamybės ,jog tai kas čia įvyko nepasikartotų. Čia guli visa mano giminė, iš 11 artimų  žmonių gyvas liko tik mano tėvas, intriguojančią istoriją pasakoja M. Bairakas.

Atminimo eisenoje ėjo ir akmenėlius ant paminklo dėjo Girkalnio seniūnė Justina Šaulienė, bibliotekininkė Virginija Šileikienė, vietos  mokyklos jaunieji šauliai, Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos darbuotojas Jonas Brigys, VŠĮ Atrask Raseinius direktorius, mokytojas Arnas Zmitra, Raseinių Savivaldybės komunikacijos , kultūros, turizmo skyriaus vedėja Judita Radavičienė, vyr. specialistė Greta Čėsnaitė, Ariogalos gimnazijos mokytoja Rasa Žakaitė  ir kiti žmonės. Mums tai svarbu, mes esame pilietiški, patvirtina šalimais ėjusi su vaikais, iš emigracijos grįžusi jauna moteris.

Įamžinimo paradigma ir buvimas kartu    

Tarptautinės komisijos nacių ir sovietų nusikaltimams įvertinti Lietuvoje vykdančiojo direktoriaus pavaduotoja – švietimo programų koordinatorė Ingrida Vilkienė priminė, jog ant paminklų-  sausi skaičiai, yra užduotis  įamžinti konkrečius vardus ir pavardes nužudytų žmonių. Išsakyta padėka vietos mokyklos, seniūnijos, savivaldybės, žydų bendruomenėms, pavieniams asmenims už Atminties kelio organizavimą, buvimą kartu.

Atminties kelias per Lietuvą Girkalnyje buvo 17 vieta prisimenant tragišką 1941 -ųjų metų vasarą.  Istoriją bylojo  tiesioginių liudytojų palikuonis, pagerbti aukų susirinko Raseinių krašto visuomenės formalūs ir neformalūs atstovai.  Užduotas tonas visuomenės ir pavienių asmenų egzistencinių prasmių apmąstymui ir kartotiniam klausimui kada ir kur  Lietuvoje iškils monumentas gelbėtojams...

Arūnas Mikalauskas

Klaipėdos r. Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos istorijos ir pilietiškumo mokytojas

Nuotraukų autorė Raseinių rajono savivaldybės komunikacijos, kultūros ir turizmo vyr. specialistė Greta Čėsnaitė

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt