PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2024 m. Liepos 29 d. 13:47

Utenoje pristatytas „Atminimo pleneras“

Utena

Valdas MintaučkisŠaltinis: Etaplius.lt


311788

2024 metų liepos 26-tos dienos pavakarę Utenos kultūros centro Adolfo Driuko Muzikinėje galerijoje pristatyta intelektualiosios tapybos atstovo, dailininko Augustino Savicko mokinio Aleksandro Vozbino atminimui dedikuota, savaitę Švenčionių rajono Ziboliškės kaime vykusio plenero paroda, kuriame aštuoni žinomi Lietuvos, Estijos ir Lenkijos dailininkai savo paveiksluose vaizdavo Ziboliškės sodybų motyvą su A. Vozbino lelijomis išpaišytomis langinėmis parodydami kaimą Aleksandro akimis. Renginio organizatorės Rūtos Baškytės dėka dailininkai puikiai ilsėjosi, leido vakarus prie laužo, o baigiantis plenerui kaimo gyventojams surengė tapybos edukaciją.

Lietuvos valstybinio dailės instituto auklėtinis tapytojas Aleksandras Vozbinas yra surengęs daugiau kaip 40 personalinių ir daugiau kaip 300 grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje, per daugiau kaip tris dešimtmečius trukusią kūrybinę veiklą jo paveikslus įsigijo Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Vilniaus miesto savivaldybė, Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Šardžos meno muziejus Jungtiniuose Arabų Emyratuose, galerijos Europoje, JAV, Rusijoje.

Tapytojas Aleksandras Vozbinas buvo ne tik plenerų dalyvis. Pats jų organizavo keturiasdešimt, o kai 1997 metais Vitebske vykusio Marko Šagalo jubiliejaus plenere apsilankė Chaimo Soutino gimtinėje, šio iš Vilniaus krašto kilusio dailininko litvako atminimui organizavo septyniolika plenerų Lietuvoje. Ch. Soutinas įvardijamas tarp garsiausių pasaulio ekspresionistų, didžioji dalis išlikusių jo kūrinių randasi valstybinėse ir privačiose JAV kolekcijose.

„Nuo vaikystės mėgau istoriją, ir tai gal geriau padėjo suvokti šio nesibaigiančio spektaklio foną, kuriame visais laikais vyksta ta pati drama, tik keičiasi personažai, kurie karta po kartos vaidina tą pačią pjesę. Turbūt nė vienas iš mūsų šiandien ir čia pat negalėtų iki galo nusakyti jos prasmės. Individo trapumas lemties akivaizdoje gali būti šiek tiek pasaldintas ironija ir grotesko detalėmis“, – taip savo kūrybos moto yra apibūdinęs Aleksandras Vozbinas.

Aleksandras gerai jį pažinojusiems žmonėms nėra išėjęs. Ten, kur jo darbai – ten jis pats, o mažiau pažinoję dailininką mato darbuose, kuriuose labai daug teigiamų optimistinių dalykų. Dailininkas labai mėgo tapyti natūroje. Rasdavo gamtos ar miesto motyvą ir tik jam būdingu stiliumi atkurdavo elementus, šviesos niuansus, oro pulsavimą, gyvasties žaismą. Kurį laiką jis priklausė menininkų grupei „Individualistai”, jungiančiai artimų estetinių pažiūrų, pagarbos tapybos meno tradicijai dailininkus. Grupės pavadinimą bei tradicijas dailininkai perėmė iš 1939 metais veikusios „Individualistų“ sekcijos, vienijusios žymius to meto dailininkus, padėjusius modernizmo pagrindus nacionalinei Lietuvos dailei.

„...sėdėjome iki išnaktų... tas prakeiktas kovidas... buvo viskas uždaryta, buvome senai nesimatę... Aleksandras buvo grįžęs iš Molėtų“, – pasakojo dailininkas Svajūnas Armonas. „Sėdėjome vienas šalia kito, 3D formatu kompiuteryje žiūrėjome Vilniaus rotušėje veikiančią paskutinę jo darbų parodą. Išsiskyrėme, o po dviejų dienų paskambino: esu Santariškėse, pasitikrink“.

Deja, komplikacijos ir ...

Jis buvo nuostabus draugas, neeilinė asmenybė, neprisitaikėlis, kategoriškas savo nuomone, žmogus, kuriam nelipo jokios etiketes. Tokie žmonės neužsuka į šunkelius, visada randa savąjį kelią, tokius aplinkiniai dėl tiesmukiškumo nelabai vertina. Gyvenime ir tapyboje jis visada buvo individualistas...

Galerijoje muzikavo metų bardo titulą pelnęs, dabar Vilniaus Universitete politologiją studijuojantis Kasparas Balynas, dalyvavo LRS narys Audronius Ažubalis.

Sekanti šios parodos stotelė – Pabradė