Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt
Klaipėdos miesto savivaldybė rengdama Klaipėdos miesto strateginį plėtros planą 2021–2030 m. ir siekdama nustatyti stipriąsias ir silpnąsias miesto puses, parengė Klaipėdos miesto aplinkos ir išteklių analizę. Analizės metu nagrinėta bendroji informacija apie Klaipėdos miestą, miesto ekonominė ir verslo aplinka, švietimas, sportas ir kultūra, socialinė aplinka, urbanistinis planavimas ir infrastruktūra, aplinkos apsauga ir viešasis valdymas. Atlikta šių sričių stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) analizė.
Jūrinis miestas – vienintelis šalies uostamiestis, tai – pagrindinė Klaipėdos miesto strateginė kryptis ir stiprybė, kuri miestui suteikia naujų galimybių miesto pažangos vystymui. Turime tęsti pradėtus darbus, plėtoti mėlynojo proveržio (Klaipėdos ekonominės plėtros strategijos iki 2030 m.) kryptis: jūrinę ekonomiką, bioekonomiką, pažangios pramonės ekonomiką, kūrybinę ir paslaugų ekonomiką. Taip pat stiprinti Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną; vystyti jūrinės veiklos kryptis, išskiriant rekreacinę industriją, aktyvųjį, konferencinį, grožio ir vandens turizmą, paveldo įveiklinimą ir aktualizavimą. Užtikrinti inžinerinio, informacinių technologijų ir techninio profilio specialistų augimą; gerosios praktikos sklaidos didinimą, siekiant plėsti verslo įtrauktį į bendrojo ugdymo procesus bei plėtoti profesinį orientavimą.
Miesto pažangos kūrimas apima ir Klaipėdos kaip Baltijos regiono lyderio vystymą, sparčiausiai besivystančio miesto šalyje kūrimą bei veiklos prioritetų taikymą modernioms technologijoms, pažangiam, ekologiškam ir socialiai atsakingam verslui.
Analizė parodė, kad miestas turi galimybę plėtoti saugią ir sveiką aplinką, mažinti švietimo ir kultūros įstaigų netolygumus, populiarinti sporto ir fizinio aktyvumo veiklas, plėtoti daugiau paslaugų, objektų, renginių, kurie skatintų atvykti į Klaipėdą.
Siekiant puoselėti miesto tvarumą, visomis įmanomomis priemonėmis galėtų būti mažinama aplinkos tarša, intensyvesnio energetikos ir kitų atsinaujinančių ir alternatyvių energijos išteklių naudojimo, plėtojama bemotorio ir ekologiško transporto infrastruktūra bei iki minimumo sumažinama neigiama Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įtaką miestui, didinant jo socialinę atsakomybę.
Kuriant atviro miesto koncepciją, turėtų būti siekiama didinti socialinių-ekonominių partnerių, jaunimo, nevyriausybinių, bendruomeninių organizacijų ir visų gyventojų įtrauktį visose srityse plečiama skaitmenizacija.
Vertinant viešąjį valdymą, į jį turėtų būti integruojami Ketvirtosios pramonės revoliucijos aspektai, gerinamas miesto įvaizdis, stiprinama išorės ir bendruomenės komunikacija, pasitelkiamos priemonės pritraukti jaunus, motyvuotus specialistus į viešąjį sektorių (ypatingą dėmesį skiriant pedagogams ir sveikatos specialistams), intensyviau integruojami kitataučiai, atvykę dirbti, gyventi ir/ar studijuoti į Klaipėdos miestą.
Su išsamia Klaipėdos miesto aplinkos ir išteklių analize galite susipažinti ČIA.
Klaipėdos miesto aplinkos ir išteklių analizė bus pristatoma viešai, renginį transliuojant internetu. Detalesnę informaciją kviečiame sekti Klaipėdos savivaldybės strateginio plėtros plano 2021–2030 m. elektroninėje svetainėje, adresu www.klaipeda2021-2030.lt, Savivaldybės interneto svetainėje bei „Facebook“ paskyroje.