Atliekų tvarkymo kainą išaugino ES direktyva

Pastaruoju metu surenkant ir tvarkant komunalines atliekas Kauno rajone įvyko nemažai permainų. Tiesiogines sutartis su atliekų vežėjais pakeitė rinkliava, po ilgai trukusių teismų procesų komunalinių atliekų išgabenimu rūpinasi „Kauno švara“, o visą vietinės rinkliavos sistemą pavesta administruoti savivaldybės įmonei Komunalinių paslaugų centrui. Šios įmonės išrašyti pirmieji vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai su išaugusia kaina sukėlė dalies pakaunės gyventojų nepasitenkinimą. Susidariusią situaciją komentuoja konkursą laimėjęs ir nuo birželio 22 d. Komunalinių paslaugų centro direktoriaus pareigas pradėsiantis eiti Audrius Markevičius.

– Pradėkime nuo nepalankiausių klausimų. Kodėl išaugo atliekų išvežimo kaina? Ar ji susijusi su išvardytais pokyčiais?

– Tikrai nėra susijusi. Klaidingi ir kaltinimai, neva Komunalinių paslaugų centras pelnosi iš surenkamo administravimo mokesčio. Kainą išaugino ES direktyvose ir Valstybiniame atliekų tvarkymo plane nustatytos atliekų tvarkymo užduotys. Anksčiau galėjome gana daug atliekų šalinti sąvartyne, deginama buvo tik nedidelė dalis atliekų, o dabar 65 proc. atliekų privalo būti perdirbta arba sudeginta. Nors atliekų nebereikia gabenti į Klaipėdą, nes regione pradėjo veikti Kauno
kogeneracinė jėgainė, tačiau smarkiai išaugo degintinų atliekų kiekis, o Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (Kauno RATC) paslaugų kaina padidėjo nuo 41,48 (be PVM) euro iki 62,81 (be PVM) euro už 1 t atliekų sutvarkymą. Dėl šios priežasties kaina kilo visų Kauno regionų
savivaldybių gyventojams.

Taigi, didžiausią – apie 60 proc. – dalį mokamos kainos sudaro Kauno RATC paslaugų kaina, o apie 30 proc. mokamos kainos tenka atliekų vežėjui „Kauno švarai“. Likusi dalis – iki 10 proc. – yra administravimo sąnaudų įkainis, kuriuo padengiamos Komunalinių paslaugų centro
patiriamos sąnaudos, tokios kaip registrų duomenų bazių naudojimas, pašto paslaugos.

– Kaip buvo nustatyta kaina?

– Ją, įvertinę susidarančius atliekų kiekius (pakaunėje per metus susidaro apie 28 tūkst. t mišrių atliekų), surinkimo, išvežimo ir tvarkymo sąnaudas, administravimo sąnaudas, paskaičiavo šios srities ekspertai. Būtinųjų sąnaudų suma buvo skaičiuojama naudojantis LR teisės aktuose nustatytomis komunalinių atliekų tvarkymo mokesčio apskaičiavimo metodikomis. Įmokos dydis iš nekilnojamojo turto objektų savininkų privalo padengti būtinąsias komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudas. Tvarkant atliekas galioja principas – teršėjas moka.

Komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo kainą sudaro pastovioji ir kintamoji dalis. Pastovioji kainos dalis – suma, kurią moka kiekvienas nekilnojamojo turto objekto savininkas nepriklausomai nuo surenkamo atliekų kiekio. Ji naudojama komunalinių atliekų tvarkymo sistemai palaikyti: pvz., uždarytiems sąvartynams prižiūrėti, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių, į kurias gyventojai nemokamai gali priduoti nenaudojamus baldus, padangas ir t.t., aptarnauti ir išlaikyti, kaupiamos lėšos sąvartynams uždaryti. Kintamoji kainos dalis, skirta padengti sąnaudoms, tiesiogiai susijusioms su atliekų tvarkymu, priklauso nuo atliekų kiekio ir skaičiuojama pagal gyventojų skaičių arba turimo konteinerio tūrį ir išvežimo dažnumą.

Norime atsiprašyti gyventojų – dėl duomenų bazių neatitikimų kai kurie gavo didesnes, nei turėtų mokėti, sąskaitas. Mes tikriname iš Registrų centro gautus duomenis, todėl ateityje tokių netikslumų neliks.

Atsiprašome ir tų, kurie, norėdami išsiaiškinti situaciją, neprisiskambina į Komunalinių paslaugų centrą. Artimiausiu metu priimsime daugiau operatorių, kurie galėtų laiku ir kokybiškai atsakyti
į užduodamus klausimus. Patobulinsime interneto svetainės struktūrą, čia bus galima rasti visą informaciją.

– Kodėl Kauno rajone buvo nuspręsta pereiti prie rinkliavos?

– Šis būdas efektyviau leidžia nustatyti ir kontroliuoti asmenis, nelegaliai besinaudojančius atliekų tvarkymo sistema. Nelegalūs atliekų turėtojai jas meta į bendrus konteinerius, tad už juos mokėti privalo sąžiningi gyventojai. Arba elgiasi dar blogiau – išverčia jas pamiškėje ir teršia aplinką. Pasirinkus rinkliavą, kiekvienas subjektas, kuris turi nekilnojamojo turto (išskyrus žemės sklypus), įgauna prievolę mokėti už atliekas.

– Kodėl keitėsi atliekų vežėjas?

– Kauno rajono savivaldybė skelbė viešąjį konkursą, nes baigėsi tuo metu galiojusios atliekų surinkimo sutartys. Pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms, atliekų surinkėju Kauno rajone tapo „Kauno švara“.