Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos ir vėl grąžinamos į komitetą

Vilnius

Pixabay.com nuotr.

Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt

53716

Seimas antradienio posėdyje turėjo grįžti prie aršias diskusijas įžiebusių Atliekų tvarkymo įstatymo pataisų, tačiau nusprendė jas vėl grąžinti į Aplinkos apsaugos komitetą.

Praėjusią savaitę posėdyje balsavimas dėl jų buvo atidėtas dėl per mažo užsiregistravusių Seimo narių skaičiaus.

Antradienio posėdyje tvirtinant darbotvarkę, Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu išimti šį klausimą iš darbotvarkės pirmiausiai paprašė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas.

Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika sakė, kad tik šiandien yra gauta antikorupcinio vertinimo išvada, todėl siūloma klausimą grąžinti į komitetą, kad jame būtų galima apsvarstyti papildomas išvadas, ir grįžti į Seimo posėdžių salę su pakeitimais.

Minėtas pataisas yra užregistravę parlamentarai Rima Baškienė, Valerijus Simulikas, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys.

Jų teigimu, plečiantis atliekų deginimo veiklai vis daugiau statoma ar planuojama statyti atliekų deginimo įrenginių, todėl atsiranda poreikis valstybės mastu sumažinti pavojų visuomenei bei valstybei. Atliekų deginimo įrenginiai, pasak projekto autorių, vienai tonai atliekų reikalauja gerokai mažiau darbo vietų nei alternatyvi praktika, pavyzdžiui, perdirbimas.

„Dažniausiai atliekų deginimo įrenginiai statomi žemesnes pajamas gaunančių žmonių kaimynystėje, esant mažam gyventojų tankumui, remiantis prielaida, kad politiškai silpni gyventojų sluoksniai nepajėgūs pasipriešinti tokio objekto statyboms. Tai grubus bazinių aplinkosauginių principų pažeidimas. Modernūs atliekų deginimo įrenginiai, skirti tokiam atliekų tvarkymo būdui, beje, yra patys brangiausi, o tokių įrenginių statybų ir veikimo kaštus neišvengiamai turi dengti visuomenė. Atliekų deginimo įrenginių kompanijos paprastai naudoja įvairias komplikuotas finansavimo schemas, priverčiančias vyriausybes pasirašyti ilgalaikius išmokų įsipareigojimus, kurie, kaip jau ne kartą buvo atsitikę, - tampa nepakeliama našta vietos savivaldybėms“, - teigia parlamentarai.

Įstatymo pakeitimu siūloma visus atliekų deginimo įrenginius, kuriuose energijai gaminti kaip kuras naudojamos po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energetinę vertę turinčios komunalinės atliekos, leisti statyti ne arčiau kaip 20 kilometrų atstumu nuo gyvenamųjų vietovių.

Parlamentarai sako, kad pataisos neturėtų būti nukreiptos prieš jau statomas Kauno ir Vilniaus kogeneracines jėgaines, nes negalėtų galioti atgaline data.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt