Atliekama Skuodo rajono lankytinų objektų apžiūra: darbų daugėja

2020 m. gegužės 27 d. Skuodo rajono savivaldybės mero pavaduotoja Daiva Budrienė ir Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Inga Jablonskė tęsė rajono lankytinų objektų apžiūrą. Tądien lankytasi Notėnų ir Mosėdžio seniūnijose esančiuose objektuose. Aptarti darbai, kuriuos reikia atlikti jau artimiausiu metu. Kiti lankytini objektai bus apžiūrėti kiek vėliau.

Atvykus į Mikytų piliakalnį, priimtas sprendimas prie esančio informacinio ženklo nupjauti žolę, menkaverčius krūmus. Pastaruosius taip pat reikėtų pašalinti, atidengiant piliakalnio aikštelę.

Papildoma informacija. Piliakalnis yra įrengtas Šatos dešiniajame krante, aukštumos kyšulyje, esančiame prie mažo bevardžio upelio. Piliakalnis datuojamas I tūkst.–XIII a.

Piliakalnis užregistruotas Lietuvos kultūros vertybių registre 1992 m. spalio 12 d. Statusas – nacionalinis (paminklas).

• Šliktinės aukojimo vieta yra privataus žmogaus teritorijoje. Planuojama susisiekti su savininku ir jo prašyti, kad išpjautų krūmus iš upelio.

Papildoma informacija. Šliktinės aukojimo vietoje 1938 ir 1971 m. rasti IX–XI a. papuošalų ir ginklų lobiai.

Drėgname upelio slėnyje rasti lobiai interpretuojami kaip aukos dievams ir siejami su aukojimu vandenyje tradicija.

Radiniai yra saugomi. Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugoma 18 radinių: 7 ietigaliai, 2 kirviai, 2 peiliai, 2 pasaginės segės, peilio makštų apkalas ir diržo sagtis iš Barstyčių, kuriuos tyrinėtojai sieja su aukojimu pelkėse.

Skuodo muziejuje saugomi radiniai (3 pasaginės segės, 3 peiliai, 2 ietigaliai, 1 apyrankė ir 1 plačiaašmenis pentinis kirvis) yra identiški I ir II lobio dirbiniams, tad abejonių, kad tai vieno iš šių lobių dalis, beveik nekyla. Kadangi radiniai aptikti 1974 m., labiausiai tikėtina, kad tai – Šliktinės II lobio, rasto 1971 m., dalis.

Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje saugomi 50–70 geležies ir žalvario dirbinių, 7 ietigalius, 60 smulkių radinių (sagų, grandžių ir kt.).

• Apžiūrėta Laumės akmens teritorija.

Papildoma informacija. Akmuo beveik keturkampio formos. Akmens šiauriniame pakraštyje yra tarsi kairės kojos pėda. Akmens pietiniame pakraštyje yra 70 cm ilgio ir 6–8 cm gylio įdubimas.

Pasakojama, kad prie akmens pasirodydavo laumės. Taip pat sakoma, kad laumė su savo dukterimis , bėgdama per akmenį, užšoko ant akmens ir įmynė pėdas. Buvo kalbama, kad įmynė piktoji deivė Laumė, kai akmuo buvo dar minkštas.

• Kiek vėliau nuvykta prie Šilalės komplekso, kurį sudaro 3 objektai: Šilalės akmuo su dubeniu (mitologinis akmuo), Šilalės pirmasis akmuo su dubeniu (aukuras), Didysis kūlis (penktas pagal dydį riedulys Lietuvoje). Šių objektų aplinkoje būtina atnaujinti suolus. Bus tariamasi su Salantų regioninio parko direkcija, kad būtų atnaujintos informacinės lentelės.

Papildoma informacija. Padavimai mena, kad po didžiuoju kūliu miega vėjo sūnus.

Akmuo guli kalvelėje, kurioje augo senas ąžuolynas, o iki XVII a. veikė pagonių šventykla. Kalvelę supo pelkė, per kurią link kaimo vedė kūlgrinda. Prieš Antrąjį pasaulinį karą prie akmens jaunimas rengdavo gegužines.

Aukure nuolat buvo deginama ugnis. Manoma, kad šioje vietoje yra buvusi pagonių šventovė, lankoma po krikščionybės įvedimo Žemaitijoje.

• Mosėdžio pilkapių vietoje reikėtų pjauti žolę bent du kartus per metus.

Papildoma informacija. 1960 m. užfiksuoti 8 pilkapiai. Ištirti kapai datuojami V–IV a. prieš m. e. Suardytoje dalyje rasta I tūkstantmečio pr. m. e. degintinių kapų liekanų.

Po tyrimų penki pilkapiai rekonstruoti.

1988 m. pilkapiai paskelbti vietinės reikšmės archeologijos paminklu, 1997 m. įrašyti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro Archeologinių vietų sąrašą, 2005 m. pripažinti valstybės saugoma kultūros vertybe.

Ÿ• Apžiūrėjus Šauklių senovės kulto vietą, nuspręsta atidengti pagrindinį akmenį gaubiantį ratą, apskritimą, sukonstruotą iš mažesnių akmenų, panaikinti žolę, augančią iš akmenų įrengtame takelyje, nutiesti papildomą takelį prie šalia esančio dar vieno mitologinio akmens.

Papildoma informacija. Akmenį 1971 m., ieškodami eksponatų kuriamam muziejui, aptiko netoli gyvenęs rašytojas Romualdas Granauskas ir Mosėdžio akmenų muziejaus įkūrėjas, gydytojas Vaclovas Intas.

1971 m. akmens aplinką tyrinėjo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto archeologas Vytautas Urbanavičius. Jis nustatė, kad akmuo yra buvusios pagonių šventyklos aukuras, šalia kurio aptikta duobė su ugniaviete. Duobės šonai ir dugnas buvę grįsti tokio pačio rausvo granito nuoskalomis. Ugniavietėje rastas sudaužytas molinis dubenėlis, dengtas žalia glazūra, kuris datuojamas XVI–XVIII a. Šventyklą naikinant, akmuo buvo apskaldytas siekiant nuskelti aukuro dubenį, kurio žymės aptiktos nuoskalose. Senovės kulto vieta datuojama I tūkstantmečio I puse–XVI–XVIII a.

Tądien taip pat nuvykta pasižiūrėti Šatraminų etnografinės sodybos būklės. Sodybai reikalingi tvarkybos darbai. Čia gyvenusio žmogaus nebėra, renkama informacija, kam gali priklausyti sodyba. Sprendžiant sodybos išlikimo klausimą, bus bendradarbiaujama su Kultūros paveldo departamentu.

Papildoma informacija. Sodyba stovi vakarinėje kaimo dalyje. Sodybos pagrindiniai elementai (troba ir svirnas) išlikę nuo XIX a. pabaigos. Tai kompaktiška vieno kiemo sodyba, kuri iš 3 pusių apribota pastatais ir atvira nuo kelio. Senų pastatų likę tik du: namas ir svirnas, o tvartas ir garažas – vėlesnės statybos. Sodyba buvo žymiai didesnė ir turėjo daugiau ūkinių statinių, bet keičiantis nuosavybei, dalis pastatų buvo sunaikinta. Į pietus nuo svirno yra likusi obelis, kuri turėtų būti netoli 100 metų. Už svirno vakarinėje dalyje buvo sodas, kurio dabar likęs tik fragmentas. Tradicinė šiaurės vakarų Žemaitijos sodyba.

Šatraminių etnoarchitektūrinei sodybai (u. k. 29628) suteiktas valstybės saugomo objekto statusas.

• Krakių kaime pasidomėta akmens „Stabo kūlis“ aplinka. Akmens viršus kiek smailėjantis, iš priekio žiūrint truputi panašus į sustingusį žmogų. Šią teritoriją prižiūri gretimos sodybos gyventojai.

Papildoma informacija. Užrašytas pavadinimas, jog čia seniau rinkdavęsi stabmeldžiai. Aplink akmenį buvęs didelis ąžuolynas . Dar XX a. pirmoje pusėje laukuose rasti tų ąžuolų kelmai. Kiti sakydavę, kad tai Štabo Kūlis: ant kalno stovėjęs švedų kariuomenės štabas, o apačioje prie jo buvo pastatyta žymė. Plačiau žinomas padavimų motyvas apie tai, jog senuose laukuose ėjusi švedų kariuomenė ir tos kariuomenės vadas norėjęs sugriauti Mosėdžio bažnyčią, bet toj vietoj, kur tas akmuo yra – neregėta galia juos sulaikiusi ir pats vadas pavirtęs į akmenį.

• Tądien taip pat lankytasi Tauzų sodyboje. 2019 m. nustatytos vertingosios šios sodybos savybės. Sodybos savininkas planuoja sodybą pritaikyti edukaciniams užsiėmimas.

Papildoma informacija. XVI a. II pusėje valakų reformos metu įkurtas gatvinis kaimas. Visi pastatai buvo mediniai, tašytų rąstų sienomis, aukštais šlaitiniais stogais, dengtais ilginiais šiaudais, vėliau – skiedromis. Gyvenamųjų namų (trobų) viduje buvusi priemenė su dideliu butelio formos kaminu trobos centre. Gyvenamoji trobos pusė būdavo rytinėje, o ūkinė – vakarinėje dalyje. Sodybos išplanavimas ir apželdinimas būdingas Žemaitijos kraštui. Sodyba neaptverta ir aiškių ribų neturi. Sodyboje yra senų medžių: klevų, kaštonų, eglių.

Tauzų etnoarchitektūrinei sodybai suteiktas valstybės saugomo objekto statusas.

• Aplankius Mosėdžio piliakalnį, nuspręsta iškirsti menkaverčius krūmus, panaikinti seną vielinę tvorą. Šioje vietoje reikėtų dažniau pjauti žolę.

Papildoma informacija. Piliakalnyje lokalizuojama 1253 m. minimos Kuršių Mosėdžio vietovės pilis. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pradžia–XIII a. Pasiekiamas važiuojant į Mosėdžio centrą Bartuvos kairiajame krante.

1985 m. I. Jablonskis piliakalnio V dalyje ištyrė 60 m² dydžio plotą, aptiko 0,8 m aukščio pylimo liekanas. Pylimas buvo rekonstruotas 3 kartus. Pirmasis 2,35 m pločio pylimas krautas iš akmenų, stambesnius dedant į kraštus. Vėliau pylimas praplėstas į išorę iki 3,5 m pločio sukraunant daugiau akmenų. Jo viršuje stovėjo medinė gynybinė siena. Šiai sudegus pylimas praplėstas į abi puses iki 6,6 m supilant molio sluoksnį, imamą iš išorėje iškasto griovio. Piliakalnyje aptikta lipdytos ir vėlyvos žiestos keramikos.

Piliakalnis užregistruotas Lietuvos kultūros vertybių registre 1997 m. gruodžio 31 d.. Unikalus objekto numeris – 16220. Statusas – valstybės saugomas.

• Apžiūrėta Mosėdžio Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia. Pagal programą „Mosėdžio miestelio bendruomeninės infrastruktūros atnaujinimas“ reikalingas Klebonijos pasato remontas. 2019 m. teikta paraiška Kultūros paveldo departamentui, bet dėl lėšų stygiaus pinigų negauta. Toliau bus ieškoma galimybių gauti finansavimą ir pradėti tvarkybos darbus. Mosėdžio bažnyčiai yra parengtas 2019 m. tvarkybos-remonto darbų projektas, pagal kurį reikėtų atlikti bažnyčios fasado dažymą, tinkavimą. 2019 m. buvo pateikta paraiška Kultūros paveldo departamentui, bet finansavimas negautas, 2020 m. paraiška bus teikiama dar kartą.

Papildoma informacija. Pirmoji Šv. Kotrynos vardo medinė bažnyčia Mosėdyje pastatyta 1544 m. Žemaičių vyskupas Vaclovas Viežbiskis jai suteikė parapijos bažnyčios teises. Ji stovėjo dešiniajame Bartuvos upės krante, prie dabartinio kelio Mosėdis–Šatės. Iki 1974 m. bažnyčios vietą žymėjo kryžius ir koplytėlė. Pirmajai bažnyčiai sunykus, Mosėdžio gyvenvietė jau buvo išsiplėtusi ir antrąją bažnyčią nuspręsta statyti erdvesnėje vietoje – miestelio centre, ant kalniuko, prie kelių, vedančių į Skuodą, Šates, Salantus, sankryžos. Jai suteiktas Švč. Mergelės Marijos nekalto prasidėjimo vardas. 1762 m. vyskupo Antano Tiškevičiaus iniciatyva šalia bažnyčios buvo įsteigta altarija. Antroji bažnyčia taip pat sunyko, jos vietoje buvo pastatytas apie kelis šimtus metų stovėjęs kryžius, nupjautas 1948 m. Trejų metų laikotarpyje (1780–1783 m.) kitoje vietoje, buvusių kapinių teritorijoje, pastatyta trečioji, dabartinė, mūrinė, vėlyvojo baroko stiliaus bažnyčia, jai paskirtas naujas globėjas – Šv. Mykolas Arkangelas. 1785 m. šalia naujosios bažnyčios įsteigta ir antroji altarija. Bažnyčios statyba rūpinosi kunigas Pranas Virševičius, 1850 m. bažnyčią konsekravo vyskupas Motiejus Valančius. Teritorijoje iškasti žmonių palaikai perlaidoti po bažnyčia esančiuose rūsiuose. 1789 m. iš senosios bažnyčios į naująją perkeltas Švč. Mergelės Marijos altorius, 1844–1850 m. užbaigti statyti bažnyčios bokštai. Mosėdyje gyveno lietuvių tautinio atgimimo veikėjai – vikaro pareigas 1895–1897 m. čia ėjo kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas, kuris čia gyvendamas 1896 m. įsteigė ir nuo 1897 m. slapta redagavo „Tėvynės Sargą“, taip pat kunigas Kazimieras Pakalniškis (Dėdė Anastazas). 1910–1914 m. bažnyčioje veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Ant klebonijos pastato yra memorialinė lenta su įrašu: „Šiame name 1895–1898 / metais gyveno rašytojas / Juozas-Tumas / Vaižgantas“.

• Lankytasi Šauklių tundroje, Kulalių riedulyne. Šiose vietose reikėtų atnaujinti stendus, dėl šių darbų bus bendradarbiaujama su Salantų regioninio parko direkcija.

Papildoma informacija. Gamtinių buveinių apsaugai svarbi teritorija išskirta dėl saugomų viržynų (preliminarus plotas 18,2 ha) ir kadagynų (29,2 ha).

Šauklių riedulyno bei Kulalių riedulyno teritorijos, atitinkančios buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijus, patenka į Salantų regioninį parką bei užima dalį Šauklių kraštovaizdžio draustinio teritorijos.

Teritorija rūpinasi ir prižiūri Salantų regioninis parkas.

• Galiausiai apžiūrėta Šauklių tvenkinio viešoji erdvė. Čia reikėtų atnaujinti suoliukus, nušienauti žolę. Atvežtas smėlis bus paskirstytas maudymosi vietos teritorijoje.