„Atlanto“ situaciją paaiškinusi LFF bedė pirštu ir į save – kone 3 mln. eurų skola ir kaltųjų paieška

Ketvirtadienį Lietuvos futbolo federacijos (LFF) stadione įvykusioje spaudos konferencijoje visuomenei buvo ne tik paaiškinta situacija dėl Klaipėdos „Atlanto“ ir „Palangos“ klubų priėmimo išimties tvarka į A lygą, bet ir pristatytas šių metų LFF biudžetas. Tiesa, čia laukė netikėtumas – daugiau nei dviejų milijonų eurų skola, kuri artimiausiu metu turėtų augti dar labiau.

„Atlantui“ duotas terminas

Antradienį vakare LFF Vykdomasis komitetas (VK) nusprendė, kad išimties tvarka naujojo klubo gelbėtojo Vido Adomaičio dėka kvėpavimą atgavęs Klaipėdos „Atlantas“ ir anksčiau tik I lygos licenciją gavusi „Palanga“ visgi žais A lygoje.

„Su tam tikromis išlygomis priėmėme abu klubus. „Atlantas“ daro auditą, žiūri, kokia finansinė padėtis. Kaip pasakojo Vykdomajam komitetui (VK), planuojama atsiskaityti su kreditoriais ir turėti 360 tūkst. eurų biudžetą. Yra laiko limitas, per kokį laiką turi atlikti, o iki tol negalės registruoti naujų žaidėjų, kol nebus atsiskaityta su buvusiais žaidėjais. (…) Reikia patikėti žmogumi, kuris realiai mąsto. Vardan Klaipėdos futbolo, tad tam tikros išlygos ir buvo padarytos. (…) Neįmanoma padaryti stebuklų per tris savaites“, – apie „Atlanto“ padėtį kalbėjo LFF prezidentas Tomas Danilevičius.

Tiesa, trečiadienį pranešta, kad uostamiesčio klubas sulaukė ir pirmojo naujoko. Juo tapo buvęs „Sūduvos“ gynėjas Marius Činikas. Tačiau LFF vadovybė paneigė tokias naujienas, mat Lietuvos futbolo sistemoje toks žaidėjas nėra įregistruotas.

Spaudos konferencijoje buvo įvardinta ir data, iki kurios uostamiesčio klubas turi padengti nurodytus reikalavimus – birželio 30 diena. Jei „Atlanto“ naujajam savininkui Vidui Adomaičiui to padaryti nepavyks, iš klubo gali būti atimti taškai, skirta bauda arba abi nuobaudos iškart. Toks ultimatumas duotas tam, anot LFF, kad būtų „didesnis noras atsiskaityti su žaidėjais“. O nuveikti Vacį Lekevičių iš klubo pašalinusiam „Atlantui“ tikrai yra ką – prieš vos mėnesį jau laidoto klubo skolos siekia 460–480 tūkst. eurų. Tiesa, dalį šios sumos jau padengė UEFA solidarumo lėšos.

Kur kas geresnė padėtis Palangos klube.

„Palangoje“ turės atsirasti jaunimo komanda, į kurią jau dabar pradėti registruoti nauji žaidėjai. Problema Palangoje ta, kad nėra tiek žaidėjų, kurie galėtų integruotis į komandą. Dėl savivaldos rinkimų kai kurie sprendimai negali būti priimti, tad sutarta, kad per šiuos metus bus viskas sutvarkyta. Priėmėme išimties tvarka, nes komanda išliko sportiniu principu“, – teigė T. Danilevičius.

Šis klubas į savo dalininkus įsileido jau vieną šias problemas turintį sumažinti klubą. Tiesa, problemų su jaunimo ugdymų turėjo ir Lietuvos čempionė Marijampolės „Sūduva“, kuri taip pat galėjo likti už A lygos borto.

Aštuonių komandų A lygos formatas, anot jau tris A lygos tvarkaraščio variantus svarsčiusios LFF vadovybės, buvo priimtas bendru sprendimu su A lyga. LRT.lt jau anksčiau rašė, kad prisijungti prie A lygos buvo kalbinamos ir Alytaus „Dainavos“, Gargždų „Bangos“ bei „Jonavos“ komandos.

Milžiniška skolų kupra

Vieną žaizdą išsilaižiusi LFF prakalbo apie kitą skaudžią opą – skolas. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) buvo gautas mokestinio patikrinimo aktas už 2013–2016 m. pažeidimus – 1 mln. eurų. Tai dar vienas didelis minusas prie dabar esančios 1,3 mln. eurų skolos.

„Planuojamos derybos su VMI dėl priskaičiuotos mokestinio patikrinimo akto sumos sumažinimo ir mokėjimo grafiko sudarymo“, – apie nemalonias naujienas pasakojo LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius.

Visa skola, kuri pagrįsta net 82 puslapių dokumente, susidarė ir dėl dirbtinių dangų projekto, kurio metu nebuvo mokamas pridėtinės vertės mokestis (PVM), t. y. slepiami mokesčiai.

„Matome, kur tie pinigai nukeliavo ir kas už jų slypi. Kur galime pareikšti pretenzijas, ten ir pareikšime“, – apie kaltųjų paieškas sakė E. Stankevičius.

Skolingi LFF ir klubai – praėjusio I lygos sezono nebaigęs Klaipėdos „Koralas“ yra skolingas 13 tūkst. eurų, o gėdos prisidaręs „Kupiškis“ – 11 tūkst. Pati LFF yra skolinga ir viešbučiams už nacionalinės rinktinės stovyklas.

„Didžiausia problema – bendras neūkiškumas. Negali būti, kad po 3–4 mėnesių jau nebelieka biudžeto lėšų. Taip pat – situacijos nevaldymas ir nesekimas. Dabar situaciją seksime, bus monitoringas. (…) Turėsime ketvirtinius atsiskaitymus, kam kiek išleista, kas nuveikta, bus matomi srautai. (…) Dėl skolų grąžinimo yra planas paimti iš banko 1 mln. eurų kreditą, kai turėsime pilną finansinę atskaitomybę. (...) Dėl VMI išsidėliosime skolą geriausiu atveju per ketverius metus“, – teigė E. Stankevičius.

Jis užsiminė ir apie dar vieną patikrinimą – už 2017–2018 mokestinį patikrinimą įsiskolinimas preliminariais duomenimis turėtų siekti 0,5 mln. eurų. Tad bendra federacijos skola gali siekti net 2,8 mln. eurų.

Mokėdavo ir už internetą 10-yje Lietuvos stadionų

Padėtį sunkina ir tai, kad federacijos biudžetas šiemet nuo 10,327 mln. eurų sumažėjo iki 8,723 mln. eurų. Daugiausiai – 2 mln. eurų bus gauti už parduotas transliacijų teises. Dalyvavimas 2020 metų UEFA Tautų lygoje federacijos iždą papildys 1,125 mln. eurų.

„Vietoje dabar esančių 39 darbuotojų turėtų būti 30 darbuotojų – personalo skaičių sėkmingai mažiname. Kitas dalykas – nors biudžetas 9 mln., tačiau būdavo dienų, kai federacijos sąskaitoje buvo vos tūkstantis eurų. (…) 72 tūkst. eurų vien pernai buvo išleista priedams prie atlyginimo švenčių ir savaitgalių dienomis. Mes žinome, kur ateiname, kad sporto varžybos ir vyksta būtent tada, tad to neturėtų būti“, – pripažino E. Stankevičius.

O lėšas LFF tikrai skirstydavo itin nemokšiškai, pavyzdžiui, mokėdavo už 10 stadionų interneto ryšį, t. y. 600 eurų be PVM kas mėnesį.

Anot E. Stankevičiaus, šiemet vieni svarbiausių darbų be finansinės padėties stabilizavimo – LFF stadiono rekonstrukcija, kam skirta 300 tūkst. eurų, ir penkių pilnų matmenų dirbtinių aikščių įrengimas, kurios turėtų atsirasti didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Tarp didesnių pasikeitimų – dėl funkcijų persidengimo nuo 548 iki 50 tūkst. eurų apkarpytas techninio departamento biudžetas.

Atsigręžimas į jaunimą

Taip pat moterų futbolo rinktinės treneris nuo šiol gaus atlyginimą, dėl atsiradusios U-15 rinktinės išaugo rinktinių biudžetas – trenerių atlygininams skirta 390 tūkst. eurų vietoje 344 tūkst. eurų.

Taip pat itin išaugo salės futbolo asociacijos biudžetas – nuo 79 tūkst. eurų iki 280 tūkst. eurų. Į šią sumą įtrauktas ir nacionalinės salės futbolo rinktinės pasiruošimas. Geriau gyvens ir mažesnieji – II lyga bus pilnai finansuojama – jai bus paskirtas papildomas 50 tūkst. eurų finansavimas.

Kauno futbolo akademijai (KFA) finansavimas sumažintas nuo 398 tūkst. iki 160 tūkst., nes jau nuo birželio KFA bus restruktūrizuota į jaunimo rinktinių pasiruošimo bazę.

Tačiau viena svarbiausių susirinkusių žurnalistų laukusių naujienų – „Anderlecht“ jaunimo programos pristatymas. Tačiau pinigų sulauks ir su „Auri-Dohm“ programa dirbančios akademijos – 160 tūkst. eurų 20-iai akademijų.

„Norima kuo greičiau pradėti. Turėtume pasiruošti namų darbus, balandį ar gegužę bus diegiama visoje Lietuvoje. Tai tam tikros metodikos įgyvendinimas, ką reguliuos ir atsirandantys taechniniaiu direktoriai. Programa bus įdiegiama per trejus metus, o vėliau galima plėsti programą. Nėra uždaras ratas, tad po trejų metų programa nutrūks. O ir šiaip, treneriai išmoks dirbti, naudoti tam tikras metodikas, platformas, o išmokę galės daryti toliau. Viską prižiūrės techninis direktorius užsienietis iš Belgijos, kuris užims ir Techninio vystymo asociacijos direktoriaus postą. Jis bus pristatytas iki kovo 22 dieną įvyksiančių Lietuvos rinktinės varžybų“, – žadėjo E. Stankevičus.

Visas spaudos konferencijos įrašas: