Atkuriamas Klaipėdos pilies bokštas nebus identiškas istoriniam, sako architektas

Klaipėdos miesto savivaldybei paskelbus rangos darbų konkursą pilies didžiojo bokšto atkūrimui, architektas Algirdas Stripinis pabrėžia, jog atkuriamas bokštas nebus visiškai identiškas istoriniam objektui.

Pilies bokšto atstatymo projektą kartu su komanda parengęs uostamiesčio architektas A. Stripinis sako, jog atkuriamas bokštas taps aliuzija į anksčiau stovėjusį istorinį bokštą. 

„Mūsų viso projektavimo pozicija ir nuostata, kad kaip bebūtų liūdna, kas sunaikinta, suirę, neimituosi, nedarysi kičo. Bokštas nebus visiškai identiškas buvusiam“, – BNS sakė architektas. 

Jis teigė, jog buvo gana daug remiamasi dar 1995 metais architekto Sauliaus Manomaičio ir archeologo Vlado Žulkaus atlikta pilies rekonstrukcijos medžiaga. Ji atkurta remiantis istoriniais ir archeologiniais duomenimis.

„Kadangi Klaipėda buvo kuriamas kaip fortifikuotas miestas, turėjo planą, tvirtinimų sistemą, centrinė ašis buvo pilis, o pilies bokštas formavo visą senosios Klaipėdos identitetą. Šis bokštas ir svarbus kaip urbanistinio akcento atkūrimas“, – teigia A. Stripinis.

„Planuojamas apie 47 metrų aukščio, kaip ir pagal istorinius duomenis, kuriuos turime iš rekonstrukcijos projektų. Kadangi bokštas buvo pastatytas, buvo pradėjęs svirti, kontraforsas pastatytas, degė, apgriuvo, ruošėsi rekonstruoti, buvo planai ir gana tikslūs pjūviai, tik aukščiai aprašyti to meto pėdomis“, – sakė A. Stripinis. 

Pasak architekto, anksčiau pilies bokštas atliko pagrinde žvalgybinę funkciją saugantis nuo priešų ir juos apšaudant. Ši pagrindinė funkcija išliks ir dabar. 

„Ir dabar pagrindinė funkcija bus apžvalgai. Projektuota su tarpinėmis aikštelėmis tiksliai pagal buvusio bokšto altitudes, laiptai į viršų užlipti. Neįgaliųjų patogumui bus lengvas stiklinis liftas, kad nesuardytų autentiškų rostverkų ar grindinio. Viršuj dalis apžvalgos aikštelės grindų numatyta iš stiklo“, – pasakojo architektas. 

A. Stripinis pabrėžia, jog atkuriamo bokšto vizijoje nebus atspindėtas anuomet buvusių sienų storis, tačiau apie tai primins charakteringos detalės. 

Pilies didžiojo bokšto atkūrimo darbai bus finansuojami savivaldybės ir Europos Sąjungos lėšomis. Sąmatinė vertė siekia apie 1,8 mln. eurų. 

Paskelbė konkursą

Šiam objektui praėjusią savaitę paskelbtas rangos darbų konkursas. Techninis projektas, statybą leidžiantis dokumentas pilies bokšto statybai, gautas pernai vasarą, BNS sakė Klaipėdos savivaldybės administracijos vyr. patarėjas Ričardas Zulcas. 

Patarėjas viliasi, jog rangos darbų pirkimų procedūra įvyks skandžiai, tuomet sutartis galėtų būti pasirašyta maždaug po trijų mėnesių.

Pilies didžiojo bokšto atkūrimo rangos darbų pradžia miesto strateginiuose dokumentuose numatyta dar šiemet, o pabaiga – 2025-ieji. 

„Tikimės, kad ir greičiau galėtų būti įgyvendintas šitas projektas. Realiai bokšto statyba gali užimti ir dvejus metus“, – teigė R. Zulcas.

Pasak jo, bokšte numatytos trys aiškesnės funkcijos. 

„Apatiniuose aukštuose gali būti įrengtas informacinis pilies raidos centras. Pačiame bokšte galėtų būti interaktyvi ekspozicija. Viršutinėje dalyje – apžvalgos aikštelė, iš kurios galėtų būti matomas senamiestis ir Danės žiotys“, – sakė R. Zulcas. 

Pagyvins miesto siluetą

Anot R. Zulco, apie Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso restauravimą ir atgaivinimą uostamiestyje kalbama jau keletą dešimtmečių.

Pirminės iniciatyvos dar prieš tris dešimtmečius atkurti pilį gimė Alfonsui Žaliui, vykdomojo komiteto pirmininkui ir miesto garbės piliečiui. 

„Truko labai daug metų, nuo 1990-ųjų ir vyksta iki dabar. Įgyvendinta eilė priemonių – sovietinių pastatų, sandėlių šalinimas, muziejinės poternos įrengimas piliavietėje, buvo griaunami pastatai. Įrengtas Danės pilies uostelis ES lėšomis, sutvarkyta aikštė, kur nužymėtas gana tiksliai buvusios pilies kontūras“, – sakė R. Zulcas. 

Piliavietėje įrengtos dvi kurtinos, vienoje iš jų yra konferencijų salė ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus skyrius. 

„Dėl pačių pilies tūrių apsisprendimas gan senas. Jau kelintame strateginės plėtros plane deklaruotas siekis atstatyti pilies tūrius. Pirmasis projektas – didžiojo pilies bokšto kūrimas, atstatymas“, – sakė R. Zulcas. 

Klaipėda kitaip nei daugelis Baltijos jūros uostamiesčių, tokių kaip Ryga, Talinas ar Liubekas, neturi horizonte iškylančių ir svečius pasitinkančių bokštų.

„Bendra tendencija Europoje – žmonės ilgisi tam tikrų istorinių siluetų. Klaipėda, kuri ypač nukentėjo nuo karo, neturi daug Baltijos uostamiesčiui būdingų architektūrinių dominančių“, – sakė R. Zulcas.

„Eina kalba apie Klaipėdos veidą žiūrint iš jūros pusės Jei atvykstate keltu ar laivu į kažkokį uostamiestį kaip Rygą ar Talinas horizonte pasitinka bokštai. Klaipėda to neturi, gana plokščias miestas. Miesto įvaizdžiui labai vertingas dalykas“, – teigė patarėjas.

Klaipėdos pilis istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1252 metais. Vėliau daug kartų perstatyta, kol 19 amžiuje buvo nugriauta. Šiuo metu išlikusiuose pilies bastionuose veikia muziejus.

BNS