Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Gabrielė PastaukaitėŠaltinis: Etaplius.lt
„Monstras“, „baisuoklis“ – tokiais epitetais mūsų politikai vadina Elnio g. 25 stovintį pastatą, kurį miesto valdžia nesėkmingai bandė paversti Menų inkubatoriumi. Naują išeitį siūlo „Aušros“ muziejus: pasinaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, jame įkurti Ugniagesių technikos muziejų. Tiesa, ES pinigai šiam pastatui kartą jau buvo skirti, bet tuomet teko juos grąžinti. Šįkart ES parama būtų kur kas mažesnė, o Šiaulių miesto savivaldybė turėtų rasti 1 mln. Eur.
Nugriauti negalima
Pastatą, kuris kadaise priklausė „Elnio“ odos fabrikui, iš numirusiųjų prikelti mėginama ne pirmą kartą. Savivaldybė jį įsigijo 2010 m. ir su 2008–2013 m. ES struktūrinių fondų lėšomis planavo paversti Menų inkubatoriumi.
Deja, projektas prieš kelerius metus žlugo ir teko grąžinti daugiau nei 400 tūkst. Eur įsisavintų ES lėšų. Maža to, prasidėjo ir iki šiol nesibaigia teisminiai procesai su Menų inkubatoriaus rangovu UAB „Meba“, o Savivaldybė už pastato apsaugą kas mėnesį turi sumokėti apie 600 Eur.
Nugriauti nuostolius nešančio, griuvėsius primenančio pastato negalima, mat jis laikomas pramoninio paveldo objektu. Ieškodama išeičių iš susidariusios situacijos, Savivaldybė gegužės viduryje paskelbė kvietimą teikti idėjas dėl šio pastato įveiklinimo.
Galvą skauda ir Savivaldybei, ir muziejui
Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza buvusiame fabrike siūlo įrengti Ugniagesių technikos muziejų. „Mums reikia didelių erdvių, nes turime apie 30 priešgaisrinės technikos mašinų – jos galėtų stovėti pirmajame aukšte. Antrajame aukšte galėtų būti patalpos, skirtos ugniagesių gelbėtojų ekspozicijai“, – savo viziją aiškina R. Balza.
Direktorius įsitikinęs, kad šis projektas ne tik sulauktų pasisekimo, bet ir išspręstų dvi problemas. „Mūsų galvos skausmas, kur saugoti mašinas. Iškovota, kad dalis jų gali būti Ch. Frenkelio vilos teritorijoje, bet kitos yra sandėliuojamos atskiruose angaruose. Jų žmonės pamatyti negali, o teiraujasi, nes tai – labai įdomūs, patrauklūs eksponatai. Miesto galvos skausmas, ką daryti su tuo pastatu vaiduokliu. Abi šios problemos galėtų išsispręsti pozityviai, jeigu miestas ryžtųsi mūsų siūlomam žingsniui“, – sako R. Balza.
Iš miesto kišenės – 1 mln. Eur
Apie ryžtą „Aušros“ muziejaus direktorius greičiausiai kalba ne be reikalo.
Šių metų kovą Kultūros ministerija paskelbė kvietimą teikti projektus ES paramai gauti, pagal kurią nekilnojamojo turto paveldo objektai būtų pritaikyti viešosioms funkcijoms. Didžiausia galima projektui skirti finansavimo lėšų suma – 700 tūkst. Eur.
R. Balza teigia, kad norint gauti šią sumą ir surinkti konkursinių balų Savivaldybė turėtų pridėti dar tiek pat. Ir net tuomet sumos nepakaktų.
„Turbūt būtų tokių darbų, kurie pagal programą nėra finansuojami, nes ji yra skirta tik paveldo tvarkybos darbams. O be šildymo, be vandens ir elektros, be automobilių aikštelės funkcionuoti negalėsime. Todėl dar maždaug 300 tūkst. Eur reikėtų skirti gerbūviui. Mūsų grubiais skaičiavimais Savivaldybė turėtų prie šio projekto prisidėti apie 1 mln. Eur“, – sako R. Balza.
Nepavyko su didesniu finansavimu, pavyks su mažesniu?
Savo idėją muziejaus direktorius pristatė Finansų ir ekonomikos, Miesto ūkio ir plėtros komitetams, taip pat kalbėjosi su frakcijų seniūnais, administracijos direktoriumi ir meru.
„Esminių prieštaravimų kol kas nėra. Juk ar taip, ar taip Savivaldybė turės skirti tam pastatui lėšų. Nes dabar tai yra pramoninio paveldo objektas be stogo, be langų. Miestas, net jeigu ir negaus paramos, turės tą pastatą bent jau „užkonservuoti“, kad negriūtų. Todėl mes siūlome Savivaldybei teikti projektą, prisidėti finansiškai ir sutvarkyti pastatą, kurį „Aušros“ muziejus užpildys turiniu ir išlaikys“, – teigia R. Balza.
Esminių prieštaravimų gal ir nėra, bet abejonių netrūksta. „Turėjome Menų inkubatoriaus projektą, kurio finansavimas buvo ženkliai didesnis, bet jo įgyvendinti nesugebėjome. Dabar mums siūlomas projektas, kurio finansavimas yra mažesnis, todėl man kyla abejonių, ar galima tokį monstrą sutvarkyti su tokiu menku finansavimu“, – teigia Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Jonas Bartkus ir primena, kad Menų inkubatoriui buvo skirta apie 8 mln. Lt.
Politikas jaučiasi kaltas
J. Bartkus sako, kad buvo vienas iš tų Tarybos narių, kuris palaikė Menų inkubatoriaus idėją. „Aš net keletą kartų balsavau už Menų inkubatoriaus projektą. Tai ar aš esu, ar nesu kaltas dėl jo žlugimo? Jaučiuosi kaltas. Ir dabar ateina naujas projektas, kurio finansavimas dar mažesnis, o niekas iš veikiančių politikų nenori prisiimti atsakomybės, tiesiog siūlo Tarybos nariams svarstyti ir apsispręsti“, – teigia jis.
Atsargiai Ugniagesių technikos muziejaus idėją vertina ir Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Mendoza Herrera.
„Man atrodo, kad pas mus su projektais yra bėda. Nežinau, kodėl, bet atsirado tradicija kvestionuoti jų vertę ir prasmę. Prieš bet kokį žlugdymą ar sutikimą reikia pažiūrėti, kokią vertę projektas sukurs miestui, t. y. reikia pažiūrėti, ar šis projektas, konkrečiai Ugniagesių technikos muziejus, sukurs tam tikrą vertę, papildys visą „Aušros“ muziejaus kompleksą, pasidalins ir pritrauks srautus. Bet man tuomet iš viso kyla klausimas, kodėl buvo netinkamas Menų inkubatoriaus projektas, o šis jau tinkamas. Juk esmė nesikeičia – siekiama, kad ta teritorija būtų gyva. Šis klausimas retorinis, skirtas tiems, kurie nematė prasmės aname projekte“, – šypteli G. Mendoza Herrera.
A. Visockas nežino, „ant ko čia viskas kabo“
Vienas iš aršiausių Menų inkubatoriaus priešininkų, miesto meras Artūras Visockas, šįkart nori išlikti neutralus. „Kokią nuomonę suformuos politikai, tokios pozicijos aš ir laikysiuosi. Jeigu politikai nuspręs, kad pastatą reikia reanimuoti ir išdrįs tam skirti lėšų, o lėšų reikės daug – pradžiai milijono, tai taip ir bus. Aišku, jeigu būtų mano vieno valia, tai šitas pastatas jau seniai būtų nušluotas, sklypas parduotas arba padaryta stovėjimo aikštelė. Bet dabar turime baisuoklį ir su tuo baisuokliu reikia kažką daryti“, – sako meras.
Nepaisant neutralios pozicijos, A. Visockas Šiaulių „Aušros“ muziejaus idėjoje įžvelgia daugiau pliusų nei buvusiame projekte.
„Lyginant Menų inkubatorių ir dabartinį pasiūlymą, jame yra nemažai pozityvo. Menų inkubatoriaus atveju ne pati statyba buvo problema, o kas bus po statybos. Būtume turėję įsipareigojimą, kurio nebūtume galėję vykdyti, reikėtų grąžinti visas panaudotas ES lėšas. Šiuo atveju tokios problemos neturime: pastatysime ir atiduosime naudotis muziejui. Tai nėra blogai. Atkreipkime dėmesį, kaip muziejus su savo devyniais padaliniais puikiausiai veikia mieste“, – sako jis.
Paklaustas, kas prisiims atsakomybę, jeigu žlugtų dar vienas, su senojo fabriko pastatu susijęs projektas, meras konkretaus atsakymo nepateikia ir tikina, kad žlugimui kelią reikia užkirsti iš anksto.
„Aš sakiau, būkime geri, įsivertinkime, padarykime ekspertizę, nes projektuojant šį pastatą jokia ekspertizė atlikta nebuvo. Mes nežinome, ant ko čia viskas kabo, nežinome, kiek jis tvirtas“, – sako A. Visockas.