PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2020 m. Rugsėjo 13 d. 21:00

Ateities ekonomikos DNR: verslo proveržį užtikrins skaitmeninės inovacijos

Lietuva

Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt


145620

Rugsėjo 11 d. vykusiame Ateities ekonomikos DNR Investicijų komiteto posėdyje aptartos dar 8 vertinimui pateiktos koncepcijos.

„Lietuvos dalyvavimo tarptautiniame Trijų Jūrų Fonde A klasės akcininko teisėmis“ koncepciją pristatė UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūros atstovai. Grindžiant investicijų poreikį akcentuotas nepakankamas nacionalinis Lietuvos dalyvavimas tarptautiniuose investiciniuose fonduose. Lietuvos dalyvavimas tarptautiniuose investiciniuose fonduose, išplečia nacionalinių investicijų projektų finansavimo galimybes. Šios koncepcijos įgyvendinimas prisidės ir prie Nacionalinio pažangos plano vykdymo.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) investicijų pagalba tikisi užtikrinti patikimą ir vartotojui patrauklų VMI informacinių sistemų (toliau – IS) veikimą. Tikimasi sumažinti naudojamų informacinių technologijų skaičių, konsoliduoti valstybės duomenis tam naudojant naujuosius IT produktus.

Už šių dviejų veiksmo plėtotojų – VIPA ir VMI koncepcijų įgyvendinimą atsakinga Finansų ministerija.

Skatins skaitmeninimo įgūdžius ir „žaliojo“ kuro gamybą

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos patarėjas Kęstutis Sabaliauskas posėdyje pristatė šios ministerijos rengtą „Pramonės perorientavimas, diegiant skaitmenines technologijas ir žiedinės ekonomikos plėtrą (pvz. inovacijos maisto ir pakuočių srityse, tekstilės gaminių pakartotinis panaudojimas bei perdirbimas ir kt.), įskaitant Industry 4.0 Lab“ koncepciją. Šį kartą svarstyta būtent Industry 4.0 Lab koncepcijos dalis.

ES pramonė šiuo metu susiduria su dviem ryškiausiais iššūkiais: pasaulinio konkurencingumo išlaikymo bei stiprinimo diegiant skaitmenines technologijas ir klimato kaitos pasekmių mažinimu kuriant žiedinę ekonomiką.

Šie iššūkiai reikalauja didelės transformacijos pačioje pramonėje ir versle, o taip pat ir verslą palaikančioje ekosistemoje. Norėdamos išlaikyti ir plėtoti gamybos ryšius su pagrindinėmis ES valstybėmis narėmis, Lietuvos gamybos įmonės turės sekti jų pavyzdžiu ir prisijungti prie ES ekonomikos žiedinimo, automatizacijos, robotizacijos procesų.

Projekto rengėjai tikisi šia priemone skatinti Lietuvos pramonės įmones diegti skaitmenines technologijas žiedinės ekonomikos srityje.

„Vandenilio panaudojimas energijos, pagamintos iš AEI saugojimui ir/arba tinklų kompensavimui“ koncepcijos pagrindinis tikslas – praktiškai išbandyti pagaminto „žaliojo“ vandenilio maišymą ir perdavimą į esamą dujų infrastruktūrą, ištirti tokio mišinio poveikį galutiniam vartotojui, praktiškai patikrinti prielaidas, kokios vandenilio ir gamtinių dujų mišinio proporcijos yra saugios, kokios ribos prie esamų dujų srautų.

Vandenilio panaudojimas energijos gamyboje ir saugojime – tai ambicingi siekiai ir visai kito lygio inovacijos, leisiančios Lietuvai stoti į aukščiausių lyderių gretas.

Šią koncepciją pristatė Energetikos ministerijos kancleris Ramūnas Dilba.

„Investicijų komitete šiandien aptarėme ir sklandaus starto palinkėjome 8 naujų koncepcijų vystytojams. Šiandien svarstytos idėjos labais skirtingos: nuo paskatų kūrybinių industrijų plėtojimui iki inovacijų energetikoje. Į šias, mūsų šalies verslui naujas galimybes atveriančias investicijas dedu didžiausias viltis – planuojame, kad skaitmeninių inovacijų diegimas pramonėje atsipirks dešimteriopai. Ambicingi siekiai ir pasvertos investicijos leis transformuoti mūsų pramonę, o Lietuvai stoti į lyderių gretas“, – posėdžio metu priimtus sprendimus komentavo finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė.

Apie Ateities ekonomikos DNR ir Investicijų komitetą

Ateities ekonomikos DNR plane išskirti 5 prioritetai, į kuriuos siūloma koncentruotis – žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika. DNR plano įgyvendinimo laikotarpis nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Įgyvendinant plane numatytus veiksmus planuojama investuoti iš viso  6,3 mlrd. eurų.

Investicijų komitetą sudaro Finansų ministerijos atstovai, Vyriausybės kanceliarijos atstovas bei Žmogiškojo kapitalo investicijų, Skaitmeninės ekonomikos ir verslo investicijų, Inovacijų ir mokslinių tyrimų investicijų, Ekonominės infrastruktūros investicijų, Klimato kaitos ir energetikos investicijų pakomitečių nariai bei juose dalyvaujantys daugiau kaip 70 socialinių ekonominių partnerių. Investicijų komiteto posėdžiai numatyti kiekvieną penktadienį, išsamią informaciją apie juose aptartus klausimus ir priimtus sprendimus rasite ČIA