Ate, 2022-ieji: dėkoju, atsiprašau, linkiu

2022-ieji atnešė tokių įvykių, kad daugelis juos keikia, vadina katastrofiškais ir pražūtingais. Tačiau kalbinti šiauliečiai atvėrė savo širdis ir rado begalę gerų dalykų, už kuriuos yra dėkingi, už ką išdrįso viešai atsiprašyti ir pasidalyti viltimis ateinantiems 2023-iesiems. Ir iš tiesų 2022-ieji privertė sustiprėti, labiau įvertinti paprastus dalykus, atsigręžti prie tikrų vertybių – meilės, šeimos, Tėvynės ir Dievo.

Mindaugas Pauliukas, Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas

Dėkoju: Už iššūkius ir galimybes. 

Atsiprašau: Už tas situacijas, kuriose gal būt įskaudinau ar įžeidžiau. Gebėjimas atsiprašyti yra labai svarbus santykiuose su žmonėmis. Tai yra tiltas, kuris gali sujungti skirtingus požiūrių krantus. 

Linkiu: Svarbiausia - ramybės, sveikatos ir meilės. Jų neįmanoma nusipirkti, bet be šių dalykų gyvenimas yra bevertis. 

Sergėjus Staponkus-Seržas, istorijos mokytojas, Šiaulių skautų tunto vadovas

Dėkoju: Už mylimą darbą, šeimą ir saugų dangų virš galvų.

Atsiprašau: Už pataupytus žodžius „atsiprašau, myliu, ačiū“.

Linkiu: Taikos ir tikrumo. Pirmiausia savo mintyse, žodžiuose, darbuose. Išlikti Žmogumi, kur ir kas bebūtum – direktorius ar tarnautojas, karys ar politikas.

Rūta Stankuvienė, Šiaulių turizmo informacijos centro direktorė

Dėkoju: Visiems, buvusiems šiais metais kartu, šalia: šeimai, bendradarbiams, draugams ir pažįstamiems – už gyvenimo kasdienybę ir šventes, už bendravimą, už emocijų tikrumą, džiaugiantis mažais ir dideliais darbų rezultatais, už gebėjimą konstruktyviai spręsti iškilusius klausimus. Dėkoju gyvenimui ir Aukščiausiajam už sveikatą, saugumą ir globą – visiems mums.

Metai buvo labai intensyvūs, labai darbingi: pagaliau Šiaulių turizmo informacijos centras įsikūrė naujose, jaukiose, šviesiose ir moderniose patalpose, kur gera patiems dirbti, kur tiek šiaulietį, tiek turistą galime priimti deramai ir reprezentuoti mūsų miestą, regioną ar visą šalį. Džiugu, kad ir turistų padaugėjo, ir naujų veiklų galėjome pasiūlyti. Džiaugiuosi kolektyvu – atsakingais, kūrybingais ir darbščiais darbuotojais, su kuriais buvome šiais metais ypatingai įvertinti šalies mastu – I vieta „Darniausio turizmo informacijos centro“ nominacijoje.

Atsiprašau: Šeimos, kad per mažai laiko jiems skyriau per savo darbus, baigtas magistro studijas. Labai dėkinga savo šeimai – už viską viską, už palaikymą ir pagalbą, už.... tai, kad juos turiu, kad mes vienas kitą turime, pasiilgstame, susitinkame, keliaujame, bendraujame...

Linkiu: Sveikatos, saugumo, sėkmės ir darnos – gyvenant, einant, keliaujant, dirbant, ilsintis, bendraujant: su savimi ir aplinkiniais. Dalytis daugiau, mylėti labiau, suvokti, priimti savo ir šio gyvenimo grožį, žaismą tokį, koks jis yra.

Bronius Rudys, dailininkas, Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) Šiaulių skyriaus pirmininkas

Dėkoju: Pirmoji padėka marčiai ir sūnui už anūkę Rūtą ir puikią kelionę kemperiu per Daniją į Norvegiją ir atgal.

Antroji padėka, pirmą kartą oficiali, – gydytojams, pas kuriuos dėl rekomenduoto kompleksinių tyrimų paketo teko lankytis. Sutikau tik nuoširdžius profesionalus iš senjorų ir viduriniosios kartos, kuriems pažadėjau pradėti rūpintis savimi (gal ir metas tai daryti, nes jau keliauju per 69-uosius metus).

Atsiprašau: Savo gyvenimo draugės Reginos, kad jau antrus metus didžiulę namų arba laisvalaikio dalį atidaviau kolegoms dailininkams ir LDS Šiaulių skyriaus galerijos S_IN veiklai.

Linkiu: Į pasaulį žvelgti nusivalius stiklus. Aplink tiek daug Šviesos.

Ir niekas jos neužstos, nes Saulė yra virš kiekvieno galvos!

Ramūnas Sarapas, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas

Dėkoju: Artimiesiems už palaikymą ir supratimą, taip pat Šiaulių ir Telšių policijos kolektyvams už darbus, kurie regioną daro saugesnį.

Atsiprašau: Kad gal ne visada policija gali padėti žmonėms, nes… mes irgi žmonės.

Linkiu: Palinkėsiu V. Čerčilio labai iškalbinga citata: „Niekada nepasiduokite. Niekada, niekada, niekada. Dėl didelio ar mažo, svarbaus ar menko – niekada nepasiduokite, nebent tai kirstųsi su jūsų įsitikinimais apie garbę ir sveiką protą.“

Ernesta Šimkienė, Šiaulių dailės galerijos direktorė

Dėkoju: Labiausiai praėjusiems metams dėkoju už ukrainiečių ryžtą ir drąsą, kurie kaip skydas stovi už mūsų visų laisvę. Taip pat dėkoju už buvimą su menu, naujas patirtis, akimirkas ir žmones, kurie augino ir įkvėpė. Dėkoju už šeimą ir artimus savo.

Atsiprašau: Už žodžius, kurie galėjo būti nemalonūs, bet tuo metu atrodė reikalingi. Atsiprašau, kad kiek besistengiau, vis tiek nebuvo padaryta pakankamai, kad mūsų gyvenimas būtų gražesnis ir geresnis.

Linkiu: Noriu palinkėti sau ir visiems išminties suprasti šį beprotišką, bet nuostabų pasaulį. Atviro žvilgsnio ir širdies. Taikos su savimi ir pasauliu. Svajonių, o ne norų. Ir dar kalnų, ežerų ir jūrų...

Artūras Visockas, Šiaulių miesto meras

Dėkoju: Man asmeniškai labai patiko, kad miesto gimtadienio šventės metu visi susirinkę žmonės dainavo keletą prieš tai išmoktų dainų. Ačiū visiems chorams, muzikos mokytojams, kurie tame labai noriai dalyvavo. Dainuojanti tauta yra ir stipri, ir laiminga.

Atsiprašau: Šių metų pabaigoje miesto Taryba sprendė klausimą dėl paramos Ukrainai. Tikėjausi, jog šiuo vertybiniu klausimu, kuriuo iš Šiaulių miesto biudžeto buvo paskirta parama, balsuos visi Tarybos nariai. Vis dėlto tam tikra prasme turiu atsiprašyti miesto gyventojų, nes šio Tarybos sprendimo metų pabaigoje nepalaikė 4 Tarybos nariai.

Linkiu: Išlaikyti bendrystę, tikėjimo ir pasitikėjimo. Sėkmės mums visiems!

Vytautas Bikulčius, filologijos profesorius, literatūros tyrinėtojas, pedagogas, vertėjas, gidas, Kultūros ir meno premijos laureatas

Dėkoju: 2022 metams dėkingas už sėkmę: leidykla „Odilė“ išleido mano verstą lietuvių kilmės belgų rašytojo Jeano-Philippe‘o Toussaint‘o antrąjį tetralogijos „M. M. M. M.“ romaną „Pabėgti“, o metus vainikavo žinia iš Lietuvos kultūros ministerijos apie Vyriausybės kultūros ir meno premiją.

Atsiprašau: Jei turėčiau atsiprašyti, tai visų pirma savo žmonos Reginos, kuri per visus mano darbus mažai mane mato namuose.

Linkiu: Be abejo, labiausiai linkiu, kad kuo greičiau baigtųsi Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, kad civilizuotas pasaulis jį suvoktų kaip grėsmę visai civilizacijai ir atitinkamai reaguotų į Rusijos agresiją. Tik tada ir eilinis žmogus galės ne tik ramiai kurti savo gyvenimą, bet ir prisidėti prie savo šalies gerovės.

Vilius Puronas, dizaineris, Šiaulių miesto garbės pilietis

Dėkoju: Kad praėję metai man atnešė biografijos 75-metį, Šiaulių miesto garbės piliečio vardą bei galimybių aibę nesusirgti gripais ar pandemijomis.

Atsiprašau: Nuodėmėms daryti esu per senas: valstybės tarnyboje nebedirbu, mergų nebekibinu, nerūkau, negeriu, todėl atsiprašysiu, jei įstatymas pareikalaus.

Linkiu: Mandagumas, amžius ir užsienio žinios šneka tą patį: „Kaip čia padarius, kad nenumirus?“ Arba kartu, arba atskirai, priklausomai nuo asmenybių...

Olena Lastivka, Ukrainos aktorė, „Etaplius“ portalo „Žinių ukrainietiškai“ vedėja

Dėkoju: Norėčiau padėkoti Dievui už tai, kad jis davė Ukrainai jėgų ir ištvermės, atmušant priešą. Dėkinga Dievui už tai, kad jis teikia kantrybės ir išminties ukrainiečių tautai, kuri susitelkė, įvertino tai, ką reiškia būti ukrainiečiu, įvertino ukrainiečių kalbą, kad patys paprasčiausi dalykai – taikus dangus, stipri susitelkusi tauta – gyvenime ir yra svarbiausi. Dėkoju šalims, kurios mus supranta ir palaiko, tarp jų ir Lietuvai, kuri, būdama tokia maža, turi tokią didelę gerą širdį.

Atsiprašau: Tėčio, kurio jau nebėra, kad gal kada nors nepasakiau gerų žodžių. Taip pat tų, kuriuos gal kada nors užgavau aštresniu žodžiu. Atsiprašau ir už tai, kad gal kam nors nepakankamai išugdžiau meilę Ukrainai, jos kalbai, kultūrai, teatrui.

Linkiu: Kad su Dievo, kuris yra Ukrainos pusėje, ir kitų šalių pagalba mes atlaikytume, nugalėtume, būtume laisva, demokratiška, darbšti tauta. O visiems žmonėms linkiu supratimo, palaikymo, gerumo ir kas dabar labai svarbu – šviesos ir šilumos.

Sania Kerbelis, Šiaulių apskrities žydų bendruomenės vadovas

Dėkoju: Praėjusiems metams už kiekvieną įdomiai nugyventą dieną. Net ir už siųstus išbandymus dėkoju. Niekas nevyksta šiaip sau.

Atsiprašau: Atsiprašyti norėčiau artimųjų, kad galbūt skyriau jiems per mažai dėmesio ar pasakiau tai, ko neturėjau pasakyti.

Linkiu: Palinkėti norėčiau visiems ir sau tuo pačiu daugiau susiklausymo, mažiau pykčio, daugiau optimizmo ir, žinoma, taikos visame pasaulyje.

Žydų išminčiai sako: jeigu žmogus dejuoja ir sako, kad viskas blogai, D...as (žydai nerašo žodžio Dievas, – aut. past.) jam parodo, kad gali būti dar blogiau. Jeigu žmogus sako, kad viskas gerai, jam D...as parodo, kad gali būti dar geriau.

Martynas Kazlauskas, VU Šiaulių akademijos Botanikos sodo vadovas

Dėkoju: Praėjusiems 2022 metams už gamtos dovanas – derlių ir malonius orus.

Atsiprašau: Kad nesuspėjau tinkamai pasigrožėti kaskart vis naujai stebinančia Lietuvos gamta.

Linkiu: Ateinantiems metams taikos, kad žmoniją aplenktų negandos ir rūpesčiai, o metai liktų įsimintini dėl sėkmingų įvykių.

Renata Bilbokaitė, VU Šiaulių akademijos direktorė

Dėkoju: Už labai sunkius šių metų išbandymus, kurie patikrino vertybes ir sustiprino tikėjimą šviesiais dalykais bei dar kartą leido sau atsakyti, kodėl eiti reikia tuo konkrečiu keliu.

Atsiprašau: Savęs ir visų, kurie turi veiklų su manimi, už perfekcionizmo šalutinį poveikį.

Linkiu: Kuo daugiau mylėti ir mokytis priimti kitų meilę, nes tik mylėdami mes galime dalytis, kuo turime, ir gauti, ko neturime, taip kartu ir kurdami tą išsvajotą gerovę!

Bronius Maskuliūnas, kalbininkas, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos direktorius

Dėkoju: Praėjusiems metams už tai, kad, vakare atsigulus, galėjai keltis, išaušus rytui, kad visus metus turėjome elektrą ir kitą energiją, kad mūsų dangus vis dar ramus. Apskritai praėję metai buvo geri tuo, kad šeimoje niekas per daug nesirgome, padarėme suplanuotus darbus, kai ką ir daugiau.

Atsiprašau: Dėl neapgalvotai ištartų žodžių, dėl situacijos emocijos, kuri tikrai neatspindi to, ką iš tikrųjų jaučiu ir vertinu.

Linkiu: Vilties, kad Homo sapiens sugebės įvertinti situaciją ir neliks tik trumpu įrašu visatos istorijos paraštėse.

Jurga Mikelionienė, trenerė, sveikatingumo renginių iniciatorė ir organizatorė

Dėkoju: Už naujus sutiktus nuostabius žmones – tuo metai buvo labai turtingi, taip pat už esamų draugų dėmesį, rūpestį ir suteiktus fantastiškus įspūdžius.

Atsiprašau: Savo šeimos, kad per mažai kokybiško laiko skyriau. Taip pat ir savęs pačios, nes tikrai esu nuskriaudusi save tuo laiku, kai esu su savimi, su savo tyla, su savo mintimis, su savo asmeniniais pomėgiais ir hobiais.

Linkiu: Taikos visame pasaulyje, kiekviename krašte. Taikos kiekvienam asmeniškai su savimi, nes turiu tokią nuojautą, kad dėl žmonių vidinės taikos trūkumo ir vyksta tie kataklizmai, nėra ir išorinės taikos gyvenime.

Natalija Stankevyč, Ukrainiečių integracijos centro „Malva“ atstovė, karo pabėgėlė

Dėkoju: Šiems metams, kad likau gyva, kad sutikau savo kelyje žmonių, kurie man padėjo išvažiuoti iš Chersono srities. Čia atvykusi esu dėkinga „Malvos“ žmonėms, kurie mane labai palaikė. Taip pat savo darbdaviams Vilijai ir Aleksui, kurie priėmė mane į darbą, padeda morališkai.

Atsiprašau: Atsiprašyti noriu Dievo už tai, kad mes nepriėmėme, nepakankamai vertinome tai, ką jis mums davė.

Linkiu: Kuo greitesnės pergalės Ukrainai, o sau – grįžti namo. Visiems žmonėms – meilės, tarpusavio supratimo ir taikaus dangaus. Dabar tiek gerų žmonių mano kelyje – och, kad viskas jiems sektųsi, kad kiekvieniems namams Kalėdų angelas atneštų šilumos ir gerumo. Kad visi žmonės suvoktų, kad pats svarbiausias dalykas – gyvybė. Visiems.

Aurelija Čižauskaitė-Butkaliuk, daininkė, muzikos pedagogė

Dėkoju: Už dar vienus beveik tobulus metus, už tai, kad gyvenu, už tą neįkainojamą patirtį pažinti pasaulį ir visą, kas jame yra. Dėkingumo mantrą sukalbu kiekvieną rytą, dėkodama tiek šeimai, tiek draugams, tiek ir nedraugams.

Atsiprašau: Artimųjų, draugų ir savęs, kad per mažai skyriau laiko, kad nepaskambinau, neapkabinau, per retai sakiau „myliu“, vis pateisindama save dėl per didelio užimtumo.  

Linkiu: Dar daugiau gyvenimo pažinimo džiaugsmo, meilės sau ir aplinkiniams bei išminties, gausos ir vilties, kad ateinančiais metais būtų dar daugiau „ačiū“ ir mažiau „atsiprašau“.