Ataskaita: Europa susiduria su egzistenciniu iššūkiu didinti produktyvumą

Pasaulis

Europos centrinio banko pirmininkas M. Draghis . EPA-ELTA nuotr.

BNS.LTŠaltinis: BNS.LT

Europos Sąjunga, ekonominio augimo atžvilgiu pavojingai atsiliekanti nuo Jungtinių Valstijų, turi smarkiai padidinti išlaidas bendrai skolindamasi, kad galėtų finansuoti investicijas, teigiama pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje.

Praėjusiais metais Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen paprašė buvusio Europos centrinio banko pirmininko Mario Draghi parengti ataskaitą apie tai, kaip 27 šalių blokas galėtų padidinti konkurencingumą didėjant pasauliniam nesaugumui ir kylant ekonominiams iššūkiams.

Ataskaitoje raginama papildomai investuoti ne mažiau kaip 750–800 mlrd. eurų – beveik 5 proc. ES bendrojo vidaus produkto (BVP).

M. Draghi pripažino, kad tai būtų „precedento neturinti priemonė“, kuri būtų didesnė nei po Antrojo pasaulinio karo vykdytas Maršalo planas Europai atkurti, ir teigė, kad tai pateisinama „egzistenciniu iššūkiu“, su kuriuo susiduria blokas.

„Pirmą kartą nuo Šaltojo karo laikų turime nuoširdžiai baimintis dėl savo išsilaikymo, o vieningo atsako priežastys dar niekada nebuvo tokios įtikinamos“, – sakė M. Draghi per spaudos konferenciją Briuselyje, kurioje pristatė savo ataskaitą.

Pristatydamas maždaug 170 pasiūlymų apimantį naujos pramonės strategijos projektą, M. Draghi teigė, kad investicijų poreikis visam tam yra didžiulis, tačiau, anot jo, reikalingi radikalūs pokyčiai.

Ataskaitoje raginama skirti dideles investicijas Europos prioritetams – nuo gynybos pramonės stiprinimo iki plataus užmojo anglies dioksido išmetimo mažinimo tikslų – finansuoti, kartu vengiant priklausomybės nuo Kinijos švariųjų technologijų ir teikiant tikslinę paramą tam tikroms šio sektoriaus dalims.

Joje pažymima, kad ES silpnai plėtojamos naujos technologijos, kurios ateityje skatins augimą, nes tik keturios Europos bendrovės patenka tarp 50 didžiausių pasaulio technologijų įmonių.

„Trūksta dėmesio prioritetams“

„Europa turi tapti vieta, kurioje klesti inovacijos“, – sakė M. Draghi.

„Mums trūksta dėmesio pagrindiniams prioritetams. Mes nesujungiame savo išteklių, kad sukurtume mastą. Ir nekoordinuojame svarbių politikos krypčių“, – teigė jis.

„Galėtume nuveikti daug daugiau, jei visi šie dalykai būtų daromi taip, tarsi veiktume kaip bendruomenė“, – sakė M. Draghi.

Buvęs Italijos premjeras, remdamasis istoriniu ES ekonomikos atkūrimo nuo „COVID-19“ pandemijos padarinių fondu, teigė, kad turėtų būti išleistos naujos „bendros skolos priemonės (...) bendriems investiciniams projektams, kurie padidins ES konkurencingumą ir saugumą, finansuoti“.

Blokas bendrai pasiskolino 800 mlrd. eurų, kad paremtų nuo pandemijos smarkiai nukentėjusią valstybių narių ekonomiką, tačiau ši idėja tebėra prieštaringai vertinama.

Didžiausia jos rėmėja yra Prancūzija, tačiau tokios šalys kaip Vokietija ir Nyderlandai prieštarauja tokiems veiksmams, baimindamosi, kad jos bus priverstos skirti daugiau lėšų, kad kompensuotų Pietų Europos šalių nuostolius.

Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris greitai atmetė šią idėją. „Bendras ES skolinimasis neišspręs struktūrinių problemų“, – sakė jis.

Suvokdamas savo pasiūlymo sunkumus, M. Draghi sakė, kad bendros paskolos bus įmanomos tik tuo atveju, jei bus įvykdytos politinės ir institucinės sąlygos.

Pasak jo, kitas sprendimas – geriau mobilizuoti privatųjį kapitalą bloke, pasisakant už tai, kad būtų daroma pažanga ilgai stabdytame siekyje sukurti ES kapitalo rinkų sąjungą.

„Be viešojo sektoriaus paramos privatusis sektorius nesugebės prisiimti liūto dalies investicijų finansavimo“, – teigiama ataskaitoje.

„Egzistencinis iššūkis“

U. von der Leyen liepą laimėjo antrą penkerių metų kadenciją prie bloko vykdomosios valdžios institucijos vairo ir tikisi, kad ataskaita bus panaudota jos naujajai kadencijai formuoti.

Spaudos konferencijoje su M. Draghi ji tiesiogiai neužsiminė apie bendrą skolinimąsi, o kalbėjo apie nacionalinius indėlius ar kitus pajamų šaltinius, kurie bus įtraukti į ES biudžetą.

Savo ataskaitoje M. Draghi įspėjo, kad ES įžengė į naują erą, kai susiduria su didesne konkurencija iš išorės, tačiau turi mažiau galimybių patekti į užsienio rinkas, varžovams vis dažniau kuriant kliūtis laisvajai prekybai.

Jis atkreipė dėmesį į, jo teigimu, didelį atotrūkį tarp ES ir JAV ekonomikos augimo, kurį, anot M. Draghi, daugiausia lėmė ryškesnis produktyvumo augimo sulėtėjimas Europoje.

Pareigūnas perspėjo, kad nuo COVID-19 pandemijos pabaigos Europos ekonomika iš esmės sustojo, o „Kinija sparčiai vejasi“.

„Jei Europa nesugebės tapti produktyvesnė, būsime priversti rinktis“, – teigiama ataskaitoje.

„Negalėsime vienu metu tapti naujų technologijų lydere, atsakomybės už klimato kaitą švyturiu ir nepriklausoma veikėja pasaulinėje arenoje. Nesugebėsime finansuoti savo socialinio modelio. Turėsime sumažinti kai kuriuos, jei ne visus, savo užmojus“, – rašė M. Draghi.

„Tai egzistencinis iššūkis“, – teigė jis.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt