Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Motociklui ne. 11 klasėje besimokanti šiaulietė išbandė ir motociklininkės amplua, tačiau ši transporto priemonė atnešė daug nuostolių, be to, pasirodė nesaugi. „Ne kartą įsitikinau, kad su motociklu tu matai visus, tavęs – niekas. Nenorėjau rizikuoti, pardaviau“, – sako ji. (A. Rutkausko nuotr.)
Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt
Pirmąjį automobilį Veronika Simėnaitė nusipirko būdama keturiolikos. Dabar aštuoniolikmetė šiaulietė yra pakeitusi šešias mašinas, taip pat turėjo motociklą. Jauna mergina savomis rankomis tvarko automobilius ir dalyvauja slalomuose. Pirmosios varžybos baigėsi avarija ir ašaromis, paskutinės – pergale.
Trylikametės tikslas – automobilis
Veronika sako, kad automobiliai rūpėjo nuo mažens. Iš pradžių domėjimasis jais apsiribojo filmais ir informacijos paieška internete, tačiau, sulaukusi 13 metų, mergina nusprendė įsigyti automobilį. „Tėvams pasakiau: susitaupiau pinigų, perku. Jie liepė nejuokauti – kas 13 metų perka automobilį?! Taip ir nuplaukė... O jau buvau sutarusi su žmogumi iš Klaipėdos, kad pirksiu jo 1991-ųjų „Honda Civic“ – mane visuomet traukė senos mašinos“, – prisimena Veronika.
Tėvų sprendimas nuliūdino, tačiau mergina nepasidavė – vis užsimindavo apie savo svajonę turėti automobilį. Leidimą pagaliau gavo ir netrukus po keturioliktojo gimtadienio įsigijo pirmąją mašiną.
„Daug metų kaimynystėje stovėjo raudona 1994-ųjų „Honda Prelude“. Man ji buvo labai graži, tik nemylėta, purvina. Turėjo daug rūdžių, defektų – nebuvo atlikta techninė apžiūra“, – sako Veronika.
Iš pradžių prie automobilio darbavosi šiaulietės vaikinas ir jo tėtis – Veronika buvo tik stebėtoja. Tačiau pamažu atėjo pirmosios žinios ir pirmieji įgūdžiai, o po pusantrų metų raudonoji „Honda“ išriedėjo į gatves. Tiesa, prie vairo sėdėjo ne Veronika.
„Galvojau: automobilis sutvarkytas, važiuoja, negi dabar stovės kieme ir lauks manęs? Pradėjau domėtis, ar kur nors galiu su juo važiuoti, ir sužinojau, kad Lietuvoje vyksta slalomo varžybos. Jose gali dalyvauti tie, kurie neturi vairuotojo pažymėjimo – svarbu, kad mokėtų vairuoti ir gautų tėvų sutikimą“, – pasakoja Veronika.
Į varžybas ji užsiregistravo būdama šešiolikos. Iki tol automobilį vairavo tik aikštelėse, tad slalomo trasa tapo nemenku iššūkiu. Pirmąjį ratą Veronika važiavo lėtai, antrąjį greičiau, trečiąjį dar stipriau spustelėjo greičio pedalą ir... trenkėsi į sieną. „Smūgis buvo labai stiprus. Mašiną sudaužiau taip, kad taisyti nebeapsimokėjo. Pamenu, sėdėjau ir gal valandą verkiau. Tą automobilį labai mylėjau, buvau prisirišusi. Pardaviau jį irgi su ašaromis“, – sako Veronika.
meskis.JPG
Varžybose įveikė baimes
Praėjus dviem savaitėms po avarijos, šiaulietė tapo kito automobilio savininke. Šįkart tai buvo senutėlis „Honda Civic“. Tik mašina Veronikai nuo pat pradžių ne itin patiko, be to, atsirado rimtas gedimas, todėl ją pardavė į bulių kautynes.
Trečiasis automobilis – geltonas 1995-ųjų „Mitsubishi Colt“ – buvo sėkmingesnis pirkinys. Maža to, Veronika nusprendė vėl dalyvauti slalomo varžybose, vykusiose Jonavos aerodrome. „Važiavau merginų klasėje ir, aišku, likau paskutinė. Bet dėl to visai neliūdėjau, rezultatas man pačiai atrodė labai geras. Juk norėjau nebijoti važiuoti, daryti tai taisyklingai ir svarbiausia – nesudaužyti mašinos“, – šypteli ji.
Dar vieną baimę Veronika įveikė Klaipėdoje vykusiose varžybose. „Paniškai bijojau šalikelėje esančių griovių – greičiausiai dėl to, kad, būdama maža, patekau į avariją. Trasoje reikėjo apsisukti palei griovį ir aš galvojau, kad viskas – sustosiu, nebevažiuosiu. Bet susikaupiau, susiėmiau ir finišavau“, – pasakoja ji.
O štai pirmąją pergalę Veronika nuskynė Radviliškyje. „Varžybos vyko mažoje aikštelėje, turėjome nardyti tarp kūgelių. Nenuverčiau nė vieno kūgelio, bet visą laiką važiavau netaisyklingai. Turiu tokią bėdą: man sunku orientuotis trasoje, kai reikia mintinai išmokti maršrutą. Matyt, trūksta patirties, dar tas jaudulys... Tąkart važiavau jaunimo klasėje, bet prie manęs priėjo pažįstama, kuri guodė po nesėkmės pirmose varžybose, ir pasiūlė užsiregistruoti į merginų klasę. Atsakiau, kad neturiu pinigų, tačiau ji mane užregistravo nemokamai. Merginų klasėje buvome tik trys, todėl man atiteko trečiosios vietos taurė. Bet ji man vis tiek labai daug reiškė“, – sako Veronika.
iv.JPG
Aplenkė ir merginas, ir vaikinus
Taurė pradžiugino, o trejas varžybas ištikimai tarnavęs „Mitsubishi Colt“ ėmė ir sugedo. Veronika bendražygį pardavė ir vietoje jo įsigijo pakankamai retą 1992-ųjų „Honda CRX“ modelį, šiek tiek vėliau – „Volkswagen Golf II“. Tiesa, abu automobiliai buvo nevažiuojantys, kėlė problemų ir Veronika nusprendė, kad remontų pakaks – reikia tvarkingos mašinos. Taip šių metų sausį jos kieme atsirado baltas „Mitsubishi Colt“, atnešęs Veronikai užtarnautų pergalių.
„Šią mašiną pirkau sausio 12 d., o sausio 13-ąją su ja jau dalyvavau varžybose Bačiūnų kartodrome. Varžiausi merginų klasėje ir iš šešių dalyvių buvau antra. Pati nustebau dėl tokio rezultato, nes automobilio visiškai nepažinojau, prie starto netgi buvau du kartus užgesusi. Matyt, daug patirties davė vairavimas su instruktoriumi – tuo metu kaip tik lankiau vairavimo kursus“, – savo sėkmę aiškina Veronika.
Vasario 9 d. Kuršėnų autodrome vykusiose varžybose šiaulietė merginų klasėje jau buvo pirmoji. O vasario 19 d. tame pačiame Bačiūnų kartodrome organizuotose varžybose ne tik laimėjo pirmąją vietą merginų klasėje, bet ir buvo trečia priekiniais ratais varomų automobilių klasėje.
„Trečiosios vietos visiškai nesitikėjau, nes toje klasėje dalyvavo tik vaikinai ir su labai galingomis, geromis mašinomis“, – iškovota pergale džiaugiasi Veronika. Džiaugsmo ji neslepia ir dėl baltosios „Mitsubishi Colt“. „Mašina tobula – už nieką jos neparduočiau“, – sako mergina ir priduria, kad pavasarį mylimą automobilį papuoš išskirtiniais ratlankiais, perdažys.
ii.JPG
Svajonė – studijos Vokietijoje
Paklausta, kaip į jos pomėgį reaguoja klasiokai, tėvai, Veronika šypteli – visi jau priprato. Be to, sako, kad automobiliams ir jų remontams užsidirba pati: po mokyklos skuba į darbą šunų kirpykloje, prisiduria, padėdama šunų parodose, taupydama kišenpinigius.
Su automobiliais, varžybomis 11 klasėje besimokanti šiaulietė sieja ir savo ateitį. „Norėčiau Kauno technikos kolegijoje studijuoti sportinių automobilių paruošimo ir eksploatavimo specialybę. Dar didesnė svajonė – analogiškos studijos Vokietijoje, kur praktika atliekama garsiojoje Niurburgringo trasoje. Tie, kurie gerai pasirodo, turi galimybę pasilikti ten dirbti“, – sako Veronika.