Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
pixabay.com nuotr.
Artūras VingrysŠaltinis: ELTA
Daugelis įmonių jau turėtų pradėti rinkti ir sisteminti duomenis, kad 2025 metais ir vėliau ataskaitose galėtų tinkamai pateikti tvarumo informaciją, kaip nustatyta Europos Sąjungos direktyvoje. Vėliau ši prievolė apims dar daugiau įmonių – 2026 metais ataskaitas teikti privalės įmonės, kurių bent du iš trijų apibūdinimų atitinka ar viršija šiuos rodiklius: įmonės turi 250 ir daugiau darbuotojų, apyvarta yra 40 mln. eurų ar turtas 20 mln. eurų.
Tvarumo planus nuo seniau turinčios ir įgyvendinančios įmonės tvarumą yra jau integravusios į bendrąsias veiklos strategijas, dėl to vis labiau įsitikinama, kad tvarumo sprendimai padeda ne tik geriau suvaldyti dalį verslo rizikos, bet ir įgyti konkurencinį pranašumą. Savo ruožtu bankai jau dabar vertina bendrovių aplinkos apsaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos (ESG) principus ir į tai atsižvelgia teikdami finansavimą.
Įmonių vadovai turi pagalvoti, kaip didinti žalinimo transformacijos pagreitį: svarbu pradėti toms įmonėms, kurios dar to nepradėjo, investicijos turi atitikti ambicingus tvarumo kriterijus, reikia peržiūrėti planus ir procesus, ar į juos integruoti ESG kriterijai, sisteminti duomenis tikslesniems matavimams atlikti ir pan.
Šiuo metu galima teigti, kad įmonių požiūris į tvarumo standartus skiriasi. SEB Baltijos šalių įmonių finansų vadovų apklausa rodo, kad Lietuvoje penktadalis (20 proc.) didelių įmonių per ateinančius 12 mėnesių neplanuoja investuoti į tvarumą. Kitose Baltijos šalyse tvarumo į savo investicijų planus neįtraukia daugiau negu dešimtadalis įmonių: Latvijoje – 12 proc., Estijoje – 11 procentų.
Įmonių, kurios matuoja savo produktų ar paslaugų poveikį aplinkai, dalis Lietuvoje pastaruosius trejus metus yra sustojusi ties 60 proc. riba, kai Latvijoje nuo 2021 metų iki 2023 metų šis rodiklis padidėjo 22 procentiniais punktais ir dabar yra 73 proc., Estijoje – 62 proc.
Nerimą keliantis signalas yra ir tai, kad šiemet Lietuvoje iki 14 proc. padaugėjo įmonių, kurios nevertina savo produktų ar paslaugų poveikio aplinkai. Palyginti Estijoje tokių įmonių dalis yra perpus mažesnė (7 proc.), o Latvijoje – 6 procentai.
Džiugi žinia ta, kad tvarumo pažangos siekiančios įmonės gana aiškiai įvardija šios srities prioritetus ir iššūkius. Beveik kas antras finansų vadovas per apklausą nurodė, kad įmonė ruošiasi matuoti veiklos sukeliamą CO2 kiekį, taip pat – kurti tvarios veiklos strategiją. Šie atsakymai rodo, kad dauguma didelių įmonių vis dar ieško sprendimų, o ne praktiškai juos įgyvendina.
Kaip svarbiausias iššūkis per apklausą Lietuvoje nurodytas žinių trūkumas rodo, kad įmonėms nepakanka informacijos, jaučiamas neužtikrintumas dėl atitikties reikalavimų laikymosi. Tai suprantama, nes tvarumo ataskaitų teikimo praktika ir taikomi standartai Lietuvoje dar nėra nusistovėję. Reguliavimas dar nėra iki galo suprantamas, nors direktyvos kryptis yra pakankamai aiškiai apibrėžta. Be to, rinkoje yra ir tvarumo kompetenciją turinčių specialistų trūkumas, todėl vidinio tvarumo specialisto ir išorinio konsultanto bendradarbiavimas yra itin sveikintinas dalykas, nes organizacijų tvarumas apima aplinkosauginių, socialinių, valdysenos ir ekonominių poveikių valdymą bei jų balansą, o visas šias sritis išmanyti yra beveik neįmanoma. Taip pat būtina suprasti, kad tvarumo ataskaitos yra didelės apimties ir daug išteklių bei suinteresuotų šalių įsitraukimo pareikalausiantis ilgalaikis procesas.
Aišku, sudėtingiausi atrodo pirmieji žingsniai. Svarbiausia – pradėti. Ne veltui mąstydami apie naujos praktikos pradžią respondentai dažniausiai nurodė, kad šiuo metu svarbiausia rasti tinkamus partnerius ir parengti aiškią viziją bei strategiją.
Lietuva yra išsikėlusi tikslą iki 2030 metų bendras mūsų šalies CO2 emisijas sumažinti trečdaliu. Šis tikslas leidžia suprasti, kad visos didelės bendrovės, pirmiausia energetikos, transporto, sunkiosios pramonės, žemės ūkio ir nekilnojamojo turto, turėtų padaryti didžiausią pažangą mažinant neigiamą poveikį aplinkai, nes būtent jos Lietuvoje generuoja daugiausiai CO2 emisijų. Šiems sektoriams, tikėtina, prireiks daugiau investicijų, taip pat jiems bus skiriamas didelis reguliuotojų ir bankų dėmesys.
Tačiau laimės tie, kurie į reguliavimą ir permainas pažvelgs kaip į galimybę imtis lyderystės tvarumo srityje. Jau dabar pasaulyje yra pavyzdžių, kaip kryptinga verslo veikla, skirta tvarumui didinti, pagerino žinomų prekių ženklo įmonių santykius su vartotojais ir atnešė didesnę finansinę grąžą.
Kelio atgal nėra – reikalavimai ir taisyklės griežtėja ir toliau griežtės, rinka bus vis labiau reguliuojama. Didžiosios įmonės, prekiaujančios biržoje, nuo 2024 metų turės atskleisti su tvarumu susijusius duomenis, o 2025 metų pradžioje šios įmonės jau privalės teikti ataskaitas už praėjusius metus.
Svarbu paminėti, kad rengiant tvarumo ataskaitas, bus reikalingi ne tik pačios įmonės veiklos duomenys, bet ir jos tiekėjų, partnerių, kartais klientų informacija. Prašymų pateikti informacijos, susijusios su veiklos tvarumu, gali sulaukti ir įmonės, kurioms reikalavimas skelbti nefinansines veiklos ataskaitas nebus taikomas. Dėl tokių duomenų gali kreiptis kreditoriai, tiekėjai, klientai, investuotojai, prašydami nurodyti CO₂ emisijų dydžius, tiekimo grandinę ir tai, ar įmonės veikla atitinka Taksonomijos reglamentą. Todėl tuo reikėtų pradėti rūpintis kuo anksčiau.
Komentaro autorius yra SEB banko Verslo klientų ir institucijų departamento direktorius Artūras Vingrys.
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
