Artėjantis bankrotų cunamis skandins smulkųjį verslą

Šiauliai

Dainiaus Labučio / ELTA nuotr.

Reporteris MindaugasŠaltinis: Etaplius.lt

193224

Valstybės siunčiama žinia, kad pandemija Lietuvos ekonomikos stipriai nepaveikė, yra tik dalis tiesos. Ypač smulkusis verslas vis garsiau kalba, kad jeigu su valstybės parama pavyko atsilaikyti per karantiną, tai dalies įmonių bankrotas artimoje ateityje neišvengiamas. Ekonomistai ir didieji verslo atstovai sako, kad bankrotai būtų kilę nepriklausomai nuo pandemijos. Vis dėlto, daugiausia klausimų verslui kelia nesutapimas tarp daugėjančių bedarbių ir augančio darbuotojų stygiaus.

Tendencijos dviprasmės

Su smulkiomis įmonėmis dirbantys buhalteriai puse lūpų prasitaria, kad nemaža dalis jų klientų šio pavasario gali nesulaukti. Sunkiai karantinus ir pandemiją pakeliantis smulkusis verslas net ir su valstybės parama vos suduria galą su galu ir vis garsiau kalba apie etatų mažinimą ar net bankrotą. Kaip portalui „Etaplius“ teigė Mindaugas Samkus, VĮ „Registrų centras“ atstovas spaudai, nuo 2020 m. kovo 16 dienos, kai šalyje paskelbtas pirmasis karantinas, pusė šimto Šiaulių miesto ir rajono savivaldybėse įregistruotų bendrovių pakeitė statusą į „bankrutuojantis“.

„Šis skaičius, palyginti su ikipandeminiu laikotarpiu, tikrai bus mažesnis. Pavyzdžiui, iki pandemijos visoje Lietuvoje kiekvieną savaitę toks teisinis statutas būdavo įregistruojamas maždaug 30–40 juridinių asmenų, o šiuo metu nesiekia 20-ies. Panašios tendencijos, tikėtina, bus ir Šiaulių regione. Detalios analizės „Registrų centras“ neatliko, bet, tikėtina, kad mažesniam inicijuotų bankrotų skaičiui įtakos turėjo ir pandemijos laikotarpiu valstybės teikta parama. Pagal teisės aktus bankrotą juridiniam asmeniui gali inicijuoti juridinio asmens vadovas arba kreditoriai“, – komentavo „Registrų centro“ atstovas.

Taikoma pagalba

Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Auksė Tutkutė komentuodama situaciją teigė, kad spalio 22 dienos duomenimis Šiaulių apskrityje buvo per 2 tūkstančius mokesčių mokėtojų, kuriems taikoma mokestinė pagalba. Mokestinė nepriemoka sudarė beveik 25 mln. Eur. Iš šios sumos daugiau nei tūkstantis gyventojų buvo skolingi per 1,02 mln. Eur, beveik vienas tūkstantis juridinių asmenų buvo nesumokėję 24 mln. Eur mokesčių.

VMI suteikia pagalbos priemones ir bendradarbiauti linkusiems gyventojams bei verslams sudaro sąlygas mokestines skolas išmokėti dalimis, sudarius paskolos sutartis. Šiaulių mieste tokių sutarčių ir bendra suma, lyginant su kitomis apskrities savivaldybėmis, žinoma, didžiausia (393 sutartys 15,4 mln. Eur), tačiau kitose regiono savivaldybėse situacija kinta. Šiaulių rajone sutarčių sudaryta daug (110 sutarčių), bet jų bendra suma nėra didelė (1,56 mln. Eur). Štai Radviliškio ir Pakruojo rajonuose mokestinės skolos didesnės, nors sutarčių sudaryta mažiau (atitinkamai 53 sutartys 3,2 mln. Eur ir 28 sutartys 1,746 mln. Eur). Iš viso Šiaulių apskrities savivaldybėse sudarytos 684 mokestinės paskolos sutartys dėl 23,6 mln. Eur sumos,  skaičius pateikė Šiaulių apskr. VMI.

Kol šalyje galiojo pirmas karantinas, bankroto procedūros buvo atidėtos. Pasak A. Tutkutės, VMI bankroto procedūras pradėjo inicijuoti tik praėjusių metų birželį, pasibaigus karantinui. Taip pat bankroto procedūros atidėtos toms įmonėms, kurioms dėl COVID-19 pandemijos plitimo priemonių buvo taikoma mokestinė pagalba. Pašnekovė pastebi, kad šių metų duomenimis VMI teismams teikiamų pareiškimų dėl bankroto bylos iškėlimo skaičius nežymiai, bet didėja. 2019 m. jų buvo 170, pirmaisiais pandemijos metais 2020 m. šis skaičius buvo kritęs iki 20, dabar per šių metų sausį–rugsėjį teismus pasiekė 187 pareiškimai dėl bankroto bylos iškėlimo.

Krizė palietė kitas sritis

Telefonu kalbintas Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vytis Lembutis aiškino, kad, skirtingai nei 2008 m., kai visą pasaulį sukrėtė ekonominė krizė, ši pandemija yra sveikatos krizė ir turi panašumų bei skirtumų. Pasak verslo atstovo, vartojimas šįkart nekrito ir netgi plečiasi, kai kurios įmonės didina gamybos apimtis, bet krizė palietė kitas sritis.

„Verslas patyrė tiekimo, žaliavų, logistikos krizę. Augančius užsakymus tenka pristabdyti, nes trūksta žaliavų arba nepavyksta jų gauti dėl logistikos grandies sutrikimų. Tos įmonės, kurios suefektyvino savo tiekimą iki vienos grandies ir visas žaliavas užsakinėjo iš vieno tiekėjo ar vienos šalies, nukentėjo skaudžiausiai. Bet ekonomikos pagrindai sako, kad nedėk kiaušinių į vieną kraitį. Pandemija išryškino, kurios įmonės buvo atlikusios namų darbus geriausiai ir suprato šį principą. Taip pat prisidėjo ir politinė krizė, kai įmonės prekiavo išskirtinai su Rusija, Baltarusija ar Kinija, bet dėl pasikeitusios valstybės politikos to daryti nebegali“, – teigė pašnekovas.

Pokyčiai neišvengiami

Pasak V. Lembučio, rinka neišvengiamai keičiasi, įmonėms teko pagreitinti procesus, trūkstant nekvalifikuotos darbo jėgos, automatizuoti, robotizuoti gamybos linijas, o tai leidžia atsisakyti žmogiškųjų išteklių. Pasak verslo atstovo, šie procesai neišvengiami ir pandemija juos tik paspartino, taip pat, pasak V. Lembučio, nuo Vyriausybės priklausys, ar šie procesai tik spartės (Vyriausybė nustato iš užsienio įvežamos darbo jėgos kvotas ir panašiai). Tačiau, pasak pašnekovo, šalyje susidariusi unikali situacija.

„Įmonėse trūksta darbo jėgos, bet tuo pačiu registruota daug bedarbių. Ekonomine prasme tai sunku paaiškinti. Profsąjungos spaudžia įvesti 4 darbo dienų savaitę. Esame tam dar nepasiruošę – tiek verslas, tiek valstybė. Didžioji verslo dalis Lietuvoje užaugo iš savo produkcijos eksporto, visa Europa dirba penkias darbo dienas, taip netektume užsakymų. Ir viešasis sektorius per penkias darbo dienas dirba lėtai, dėl darbo iš namų, pvz., gauti statybos leidimą užtrunka dar ilgiau nei iki pandemijos, tai keturių darbo dienų savaitė situacijos nepagerintų“, – mano V. Lembutis.

Bankrotų banga atsirita

Ekonomistas Žygimantas Mauricas telefonu portalui „Etaplius“ teigė, kad pandemija ir valstybės parama tik atitolino neišvengiamus procesus. Jeigu verslas dabar dar išgyveno karantinus, tai bankrotų banga tik atsirita, mano pašnekovas. Tačiau kitaip nei per ekonominę 2008 m. krizę, šįkart krenta smulkusis verslas, kuris nesugeba prisitaikyti prie pasikeitusių laisvos rinkos sąlygų.

„Didieji žaidėjai šįkart atsilaikė. Parama pasibaigė, tikrasis paveikslas išryškės po metų. Daliai įmonių bankrotai buvo tik atidėti. Bet tai natūralūs procesai, bankrotas neišvengiamas laisvos rinkos palydovas, laisvos rinkos ranka sureguliuos, išaugs kitos įmonės. Turgavietės, transporto sektorius, NT segmentai turės transformuotis, visiems gerai nebus. Valstybės parama tik išlaiko esamą padėtį, atitolina, kas neišvengiama. Lietuvai reikėtų atprasti nuo paramos. Dabar dalis įmonių kaip zombiai, nedirba pačios ir neleidžia dirbti kitiems, įšaldę savo darbuotojus prastovose, kai kitos įmonės negali plėstis, nes trūksta tų pačių darbuotojų. Daugiau nei pusė versle yra vyresni, kai kurie nemato pokyčių arba jų bijo, bet svarbu suprasti, kad sąlygos rinkoje keičiasi ir reikia prisitaikyti“, – situaciją komentavo Ž. Mauricas.

Paramą investavo

Jam pritaria ir V. Lembutis, kurio teigimu didžiosios įmonės turi daugiau finansinių ir kitokių resursų ir gali greičiau bei lengviau prisitaikyti prie pokyčių. V. Lembučio manymu, didžiosios įmonės perims mirštančias mažąsias įmones, tačiau tie verslai, kurie turėjo tikslą prisitaikyti, išliks.

„Neišgyvens tos įmonės, kurios valstybės paramą panaudojo savo reikmėms, pravalgė ar panašiai. Tos, kurios paramą panaudojo pokyčiams, investavo, prisitaikė, tos išliks. Bet pokyčiai ir bankrotas neišvengiami procesai, kurie būtų įvykę anksčiau ar vėliau“, – teigė V. Lembutis.

Pasak verslo atstovo, šie pokyčiai vyksta visoje šalyje bei pasaulyje. Šiaulių regionas išsiskiria tuo, kad Šiaulių miestas yra pramonės, logistikos miestas, tad šiose srityse vykstantys procesai atsiliepia visam miestui. Gamybos, pramonės verslus vienijančių rūmų prezidentas teigė, kad siekiama pakeisti Šiaulių veidą, pritraukti aukštų technologijų įmonių ir darbuotojų.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt