Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Foto dariau dar vasarą.
Stasys PuščiusŠaltinis: Etaplius.lt
Artėja Visų šventųjų diena. Glėbiais nešamos ant kapų gėlės. Ruošiasi žmonės iškilmingai išėjusiųjų iš mūsų tarpo prisiminimui ir pagerbimui.
Dar vasarą aplankiau senąsias Šiaulių kapines prie Auksinio berniuko. Kapinėse visada žmogus pasijaučia visai kitaip, nei nuėjas kur nors prie kokio ežero. Tuo metu medžių kirtimo specialistai kirto pasenusius medžius, kad šie griūdami nesudaužytų paminklų ar neužgultų kokio lankytojo.
Taigi vaikščiojau ir galvojau, kada jie gyveno tarp mūsų, džiaugėsi gyvenimu, mylėjo ir augino savo vaikus ir štai jų nebeliko. Kiti gyvenę labai seniai ir matosi, kad kai kurie pamiklai pasvirę ir apsamanoję kryžiai. Vadinasi, nebėra kam prižiūrėti kapų ir atstatytį paminklų. Gal jau ir jų vaikų nebėra. Žodžiu, pasižiūrėjus į visa tai, į galvą pradeda plaukti visokios mintys. Juk ateis diena, kada ir tave pašauks į tą nežinomą anapusinį pasaulį. Ir niekas nežino koks jis ir kaip tave pasitiks.
Gyvendami žmonės pykstasi, vieni kitų tiesiog neapkenčia. Kraunasi nesąžiningais būdais sau turtus. Bet ateina nelaukta valanda, kada viską reikia palikti.
Pasižiūrėkime į kapų kauburėlius ir ant paminklų įamžintas fotografijas. Jie dabar ten visi lygūs ir matomai nesibara ir nesimuša. Todėl kapinėse tokia tyla, tik retkarčiais galima išgirsti medžių ošimą.