Argi ne absurdas – išasfaltavo kelią į niekur...

Marijampolė

Ričardo Pasiliausko nuotraukos

Gintaras KandrotasŠaltinis: Etaplius.lt

88098

Susisiekimo ministerijai užsimojus panaikinti apskrityse regiono kelių valstybės įmones, kurios buvo atsakingos už nevietinės reikšmės kelius, valdininkai visomis išgalėmis įrodinėjo, kad kelių priežiūra neliks be vietininkų, tikrai nenukentės. Įkūrus Kelių priežiūros centrą, keliai bus prižiūrimi, remontuojami dar geriau.

Visgi iš tų „pijarinių“ pažadų liko šnipštas. Vilniuje sėdintys valdininkai kelių remonto darbus organizuoja pagal pasenusius žemėlapius ir asfaltuoja kelius, kuriais į laukus važiuoja žemdirbiai. O tuo tarpu daugybė žvyrkelių, kuriais eismas intensyvus, kurie vingiuoja pro pat gyventojų langus, lieka be dėmesio. Taip pat žmonės pasigenda elementaraus susikalbėjimo su Kelių direkcijos valdininkais, įsiklausymo į jų iškeliamas problemas. Išsiuntę prašymą, paklausimą, gauna lakonišką atsakymą, kad viskas čia gerai, jau padaryta, priprasite.

Foto galerija:

Gyventojai neatsistebi

„Suvalkiečio“ redakciją pasiekė skaitytojos laiškas iš Sasnavos seniūnijos.

„Praėjusią savaitę Marijampolės savivaldybės Sasnavos seniūnijoje buvo išasfaltuotas apie 900 metrų ilgio ir 6 metrų pločio kelio ruožas (už kapinių). Panaši atkarpa, tik trumpesnė (apie 400 m) yra kitoje magistralės pusėje į Barštinę. Kaip skelbiama Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) informaciniame stende, tai valstybinės reikšmės rajoninis kelias Sasnava–Barsukinė. Deja, dabar susisiekimo iš Sasnavos į Barsukinę nebeliko, jis atkirstas aukštais magistralės atitvarais ir 4 eismo juostų magistrale“, – rašo skaitytoja Virginija S. Anot jos, šis išasfaltuotas kelias veda tik į pamiškę ir ūkininkų laukus. Ne be reikalo ir gatvės pavadinimas – Pamiškės. Pagal LAKD išasfaltuota kur kas daugiau ir asfaltas eina net skersai magistralę. „Jų puslapyje net ir žemėlapis kelių metų senumo, dar iš tada, kol nebuvo nutiesta magistralė „Via Baltica“. Koks tokio pinigų išmetimo tikslas“? – domisi skaitytoja.

Kelias – traktoriams

Patikrinti skaitytojos nurodytus faktus nuvykome į vietą. Iš tiesų kelio iš Sasnavos į Barštinės kaimą nebeliko, nes jis kirsdavo magistralę „Via Baltica“. Nutiesus antrąją greitkelio juostą, pravažiavimas į Barštinės, Barsukinės kaimus panaikintas. Sasnavą nuo šių kaimų skiria aukštos akustinės sienelės.

Pavažiavus nuo Sasnavos link Barštinės apie kilometrą atsimuši į magistralę „Via Baltica“. Nuo kelio tolumoje matyti kelios sodybos, tačiau asfaltas 900 metrų ruože paklotas, grioviai išgilinti. Nematėme šiuo keliu važiuojančio nė vieno lengvojo automobilio, nesutikome pėsčiojo ar dviratininko. Tik žemdirbiai su traktoriais riedėjo vienas paskui kitą. Juk aplink – dirbamos žemės laukai.

Užsukome į aklakelyje esančią Baltrušaičių sodybą. Pensininkai neslėpė esantys priblokšti tokio kelininkų sprendimo. „Paklojo asfaltą į niekur. Iki mūsų namų liko apie 30 metrų žvyro – kad jau asfaltavo, tai nors iki kelio pabaigos būtų padarę, dulkės ne taip mums kiltų. Bet jiems nesvarbu, kad tik pinigus išplautų“, – piktinosi A. Baltrušaitis.

Anot vietos gyventojų, šiuo keliu lengvaisiais automobiliais beveik niekas nevažinėja, daugiausia žemės ūkio technika. „Čia žvyrkelis visai geras buvo, nesuprantu, kam jį reikėjo kapitaliai remontuoti, gilinti griovius, kloti asfaltą. Praktiškai kelias padarytas traktoriams ir gyvuliams. Vietoj šios atkarpos geriau gatvę kokią būtų išasfaltavę ar gyvenvietės žvyrkelį“, – sakė Albinas Baltrušaitis. Pensininkams baisu žiūrėti, kaip neūkiškai tvarkomasi. „Tris mėnesius dirbo, kiek pinigų sudėta, o naudos jokios. Bet jiems ten Vilniuje jokio skirtumo“ – vyrui pritarė žmona Danutė.

Pasak gyventojų, Sasnavą atkirtus nuo Barštinės, žmonės į kaimą eina per magistralę. Durys apsauginėje sienelėje paliktos neužrakintos, tad vyresni ir vaikai jas atsidaro ir kerta magistralės „Via Baltica“ keturias juostas. „Kada nors bus baisi nelaimė. Gyvuliams perėjas padarė, prašėme, kad ir gyventojams įrengtų, bet niekam nerūpėjo“, – dėstė vyras.

Jokių blogybių neįžvelgė

Situaciją paprašėme pakomentuoti LAKD prie Susisiekimo ministerijos specialistų. Štai kokį atsakymą atsiuntė Evaldas Tamariūnas, Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus specialistas: „Nutiesus automagistralę A5 buvo nuteisti ir jungiamieji keliai. Iš Barštinės pusės jungiamasis kelias išveda į kitus valstybinės reikšmės kelius, iš Sasnavos pusės iš jungiamojo kelio galima patekti į Vytauto gatvę. (Kvietiškio gyvenvietė).

Susisiekimas tarp Sasnavos ir Barsukinės išliko. Kelias Nr. 2635 jungiasi su jungiamuoju keliu, einančiu palei A5, ir tęsiasi iki valstybinės reikšmės kelio Nr. 2611, kuriuo patenkama į Sasnavos gyvenvietę (A5 ir Nr. 2611 kelio sankirta).

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos informuoja, kad rajoniniai valstybinės reikšmės keliai asfaltavimui atrenkami pagal žvyrkelių ruožų atrankos metodikas ir nustatytus atrankos kriterijus. Jūsų minimas kelio Nr. 2635 ruožas buvo atrinktas pagal asfaltuotinų valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožų tarp skirtingų kelio dangų („zebrų“) atrankos metodiką ir nustatytus atrankos kriterijus. Pažymėtina, kad šiuo keliu važiuoja viešasis transportas, taip pat buvo atsižvelgta į vidutinį metinį paros eismo intensyvumo kriterijų ir į visuomenės prašymus.

Keliai, asfaltuojami pagal „zebrų“ metodiką, sujungia anksčiau asfaltuotus ruožus. Tokius įsiterpusius žvyrkelių ruožus siekiama išasfaltuoti, nes skiriasi reikalavimai asfaltuotų ir neasfaltuotų ruožų priežiūrai ir tvarkymui. Dėl taikomų skirtingų priežiūros lygių išauga priežiūros kaštai.“

Kaip suprantame, viskas puiku, pinigai – ne į balą. Tik kelių priežiūros specialistai nepaminėjo, kurių metų duomenimis naudotasi pagrindžiant eismo intensyvumą minėtame kelyje, taip pat visuomenės prašymais. Drįstume manyti, kad tai buvo prieš kokius ketverius metus, iki nutiesiant magistralės antrą juostą.

Balsas į dangų neina

Sasnavos seniūnė Nijolė Smilgienė pasakojo, kad kai tik pamatė, kad kelio Sasnava–Barsukinė atkarpą pradeda remontuoti, gyventojai ir jai skambino, ir į Kelių direkciją, sakydami, kad šioje vietoje asfalto nereikia, nes nebeliko pravažiavimo, tačiau niekas Vilniuje į jų pastabas nereagavo.

„Mes labiau laukėme, kad išasfaltuos sankryžą Sasnava–Igliškėliai, taip pat asfalto į Barštinės gyvenvietę, kur yra apie 100 gyventojų, nes kelias duobėtas. Pagaliau pagrindinę Sasnavos gatvę galėjo išasfaltuoti, bet ten, Vilniuje, jiems mūsų problemos atrodo tokios menkos ir mažos, kad neverta kreipti dėmesio“, – sakė N. Smilgienė. Seniūnė pasakojo, kad po magistralės rekonstrukcijos nevietiniai ir net vietos gyventojai neranda įvažiavimo į Sasnavos miestelį. Jokių informacinių ženklų, kur Sasnavos kryptis, nėra. Žmonės daug kartų skambino į seniūniją, reiškė pastabas, prašė pasirūpinti informaciniais ženklais. Seniūnė kreipėsi į Kelių direkciją, bet atsakymas neigiamas. „Man paaiškino, kad papildomų ženklų nestatys, palaipsniui žmonės pripras ir žinos, kur tas įvažiavimas“, – sakė seniūnė. Perfrazuojant žinomą posakį, provincijos gyventojų balsas į dangų neina...

Ministerijos tarnautojams geriau matyti

„Suvalkiečio“ pakalbintas buvęs Marijampolės regiono kelių direktoriaus pavaduotojas Algimantas Bičkus sakė, kad prieš įmonės reorganizaciją Kelių direkcija jų teikiamų pastabų ir patarimų mažai klausė, mažai kalbėjosi.

„Mes pateikdavome sąrašą kelių, kuriems labiausiai reikia remonto, jie pasirinkdavo kitus kelius. Atsakydavo, kad yra Transporto tyrimų institutas, kuris žino, koks eismo intensyvumas, kur kokių kelių reikia.“ Anot A. Bičkaus, be abejonės, asfaltas yra gerai visur, net ir į laukus važiuojant, kaip kad Olandijoje ar Vokietijoje. Visgi kai lėšų nėra pakankamai, kai dar daug žvyrkelių, vedančių pro pat gyventojų namus, žmonės skęsta dulkėse, tokias atkarpas asfaltuoti – tikras neūkiškumas. „Manau, kad tiesiog prieš kelerius metus, dar iki magistralės „Via Baltica“ rekonstrukcijos, buvo parengtas kelio Sasnava–Barsukinė remonto projektas. Gavus lėšų, niekas iš Vilniaus netikrino, nepasidomėjo, kokia situacija dabar, tiesiog ėmė ir išasfaltavo“, – sakė A. Bičkus

Kapitalinį kelio Sasnava–Barsukinė remontą darė uždaroji akcinė bendrovė „Alkesta“. Remonto kaina – 466 tūkstančiai eurų. „Alkestos“ statybos direktorius Vytaras Vaikšnora, paklaustas, ar jiems neatrodė, kad nėra reikalo šį kelią asfaltuoti, nes nenaudojamas, sakė, kad tai užsakovo – Kelių direkcijos reikalas. Jie tik projekto vykdytojai.

Laišką atsiuntusi Virginija mano, kad gal Kelių direkcijai reikėtų nors kartą į vietą atvažiuoti ar bent jau į naujesnius žemėlapius pasižiūrėti, nekalbant apie tai, kad gal ir su vietos savivalda pasikalbėti, juk yra daug svarbesnių kelių, kurie drėgnuoju metų laiku tampa neįveikiami. O čia visada buvo kuo puikiausias žvyrkelis. Vis dėlto po tokio Kelių direkcijos atsakymo abejojame, ar valdininkai kada nors vyks į provinciją dėl tokios atkarpos.

Loreta TUMELIENĖ

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt