Archeologijos ekspoziciją papildė išskirtinio dydžio luotai

Vilnius

Archeologijos ekspoziciją papildė išskirtinio dydžio luotai. Nacionalinio muziejaus nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

131922

Lietuvos nacionalinis muziejus archeologijos ekspoziciją Senajame arsenale papildė keturiais išskirtinio dydžio eksponatais – nuo 3 iki 5 metrų siekiančiais skobtiniais luotais.

Juos, laisvėjant karantino sąlygoms, nuo gegužės 26 d. galės išvysti muziejaus lankytojai.

Keturi nuolatinėje ekspozicijoje pristatomi luotai datuojami XIX-XX a. Skirtingais laikotarpiais ir skirtingų žmonių jie buvo naudojami žvejybai ir susisiekimui. Trys iš eksponuojamų luotų – upiniai, jais plaukiota Nemune ir Neryje, o vienas – ežerinis.

Kai kurie luotai, muziejaus archeologų teigimu, galėjo turėti ir itin specifinę paskirtį.

„Daugiau nei penkių metrų ilgio luotu, išskobtu Varėnos rajone, žvejota Nemune. Panemunių dzūkai juo išplaukdavo kelioms dienoms ar savaitei į žvejybą ir jame nakvodavo po lentelių dangčiu luoto gale“, – pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologas Povilas Zaremba.

Anot archeologo, nors ekspozicijoje pristatomas tik nedidelis skaičius tokių laivybos priemonių, tačiau kiekviena jų stebina dydžiu, paskirtimi, pagaminimo technologija ar tiesiog vietinių duotu vardu.

„Ežeriniai luotai už upinius buvo trumpesni, jų viršūnės mažiau užsmailintos, o galai buki. Šonuose kartais būdavo pritvirtintos papildomos lentos. Jos palaikė luoto stabilumą vandenyje. O štai kitas luotas, kuriuo Vilniaus rajono gyventojai plaukiojo Neries upėje, dėl savo mažumo ir siaurumo vandenyje nebūdavo stabilus, tokio tipo luotai lengvai apvirsdavo ir nuskęsdavo, todėl vietinių gyventojų buvo praminti „dušegubkomis“, pražūtį nešančiais“, – pasakoja archeologijos ekspozicijoje ekskursijas vedantis P. Zaremba.

„Tam, kad lankytojai galėtų šiuos luotus pamatyti, pirmiausia juos turėjome restauruoti. Keturių luotų restauravimui prireikė visų metų. Juos dezinfekavome, pašalinome nešvarumų sankaupas, sutrūnijusią medieną, konservavome metalines detales, bet visų svarbiausia buvo sutvirtinti medieną, kad ji daugiau neirtų. Kaip konservavimo medžiagą naudojome ir etilo alkoholį. Keturiems luotams sunaudojome 15 litrų“, - luotų išsaugojimo subtilybes atskleidė muziejaus restauratorė Regina Jucienė.

Nuo gegužės 26 d. Lietuvos nacionalinis muziejus atidaro ne tik Senajame arsenale įsikūrusią archeologijos ekspoziciją, bet ir Signatarų namus, kuriuose lankytojai galės išvysti profesoriaus Liudo Mažylio rastą Vasario 16-osios Nutarimą dėl Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt