PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2021 m. Gruodžio 10 d. 15:44

Ar žmo­gaus tei­sės liks tik pro­gi­ne šven­te?

Šiauliai

Monika ŠlekonytėŠaltinis: Etaplius.lt


197004

Šian­dien mi­ni­ma Tarp­tau­ti­nė žmo­gaus tei­sių die­na. 1948 m. gruo­džio 10 d. Jung­ti­nių Tau­tų Ge­ne­ra­li­nė Asamb­lė­ja pa­skel­bė Vi­suo­ti­nę žmo­gaus tei­sių dek­la­ra­ci­ją, „kaip vi­suo­ti­nį idea­lą, ku­rio tu­ri siek­ti vi­sos tau­tos ir vi­sos vals­ty­bės“. Ši dek­la­ra­ci­ja dar yra va­di­na­ma šiuo­lai­ki­nių žmo­gaus tei­sių mo­ra­li­niu ko­dek­su.
 

Deklaracijos 1-asis straipsnis skelbia: „Visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis. Jiems suteiktas protas ir sąžinė ir jie turi elgtis vienas su kitu kaip broliai.“ Deklaracijoje įtvirtinti principai pripažinti šių dienų žmogaus teisių apsaugos pagrindu, kiekvieno žmogaus orumas tapo aukščiausia vertybe.

„Remiantis šioje deklaracijoje paskelbtomis vertybėmis, sukurta visa tarptautinė žmogaus teisių apsaugos sistema, priimti tarptautiniai susitarimai, įskaitant ir teisinę galią turintį pagrindinį tarptautinį žmogaus teisių dokumentą – Europos Tarybos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją. Deklaracija suteikė ir stiprų impulsą žmogaus teisių plėtrai per kitas tarptautines sutartis, kuriomis siekiama, kad orumas, kaip aukščiausia vertybė, būtų užtikrinamas kiekvienam žmogui, įskaitant tas asmenų grupes, kurios yra ypač pažeidžiamos.

Lietuva nuo pat nepriklausomybės atkūrimo, 1990-ųjų, vystosi kaip savarankiška valstybė ir siekia tapti žmogaus orumą, kaip aukščiausią vertybę, išpažįstančia teisine demokratine respublika. Tokia Lietuvos kelio kryptis nubrėžta ir Lietuvos žmonių referendumu 1992 metais spalio 25 d. priimtoje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.

Taigi Lietuvai, kaip ir kiekvienai kitai demokratines vertybes išpažįstančiai valstybei, teko pareiga sukurti palankią institucinę ir teisinę sistemą, užtikrinančią žmogaus teises, tai yra sistemą, draugišką ir pagarbią kiekvienam žmogui.

Tačiau sistema yra bevertė be žmogaus valios. Nuo kiekvieno mūsų priklauso, ar gyvensime orioje visuomenėje. Mes visi – politikai, teisėjai, pareigūnai, tarnautojai, verslininkai, mokslininkai, motinos ir tėvai – esame atsakingi už pagarbios vienas kitam aplinkos kūrimą, kiekvienas privalome stengtis ne tik kuriant asmeninę gerovę, tačiau ir puoselėjant solidarumą bei tarpusavio pagarbią aplinką.

Skurdas, emigracija, smurtas, savižudybės – tai mūsų bendro gyvenimo ligos, liudijančios, kad žmogaus orumas vis dar išlieka siekiamybė. Taigi pasistenkime kiekvienas gerbti savo šeimos narį, taip pat ir vaiką, savo mokinį, mokytoją, gerbti žmogų, kuriam reikalinga pagalba ar kuriam privalome atlikti pareigą, nes tai yra mūsų darbas.“

Taip mąsčiau ir rašiau prieš keletą metų. Nors ir šiandien už 90 procentų teiginių pasirašyčiau. Bet atsiranda baisi tendencija – viską naikinti, griauti. Labai panašiai buvo po „įžymios“ Spalio revoliucijos XX amžiaus pradžioje, kai viskas, kas buvo iki to, buvo niekinama, smerkiama, naikinama... Ir tai tęsėsi iki 90-ųjų to paties amžiaus metų. Kas pasikeitė – per daug gerai, ramiai gyvename? Reikia nesantaikos, žeminimo, skurdo, bado, karo „malonumų“? Ieškoma „kaltų“, atpirkimo ožių... O gal reikia tik į veidrodį pasižiūrėti ir paklausti savęs – o ką tu pats padarei, kad to nebūtų? Daugelis atsakys – tai ne mano reikalas. Gal...

Esu optimistas. Tikiuosi, kad tai, kas sukurta, bus išsaugota. Bus laiku sustota ir nepiktnaudžiauta savo galia prieš kitaip mąstančius, kitaip suprantančius. O kitaip mąstantiems suprasti, kad tik vienijantis ir tariantis galima atrasti svertus balansui, tik demokratinis kelias yra realus kelias keisti situaciją tiek žmonių, tiek valstybės gyvenime.

Taigi, mielieji, su Tarptautine žmogaus teisių diena!

Valerijus Simulik

Reklama