PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Nuomonė2018 m. Rugsėjo 21 d. 14:40

Ar Valerijaus Belovo bylos nagrinėjamos pagal „Belovo teisės kodeksą“?

Šiauliai

Zakiras MedžidovasŠaltinis: Etaplius.lt


53310

Tai yra Etaplius.lt piliečio-reporterio nuomonė, už kurios turinį redakcija neatsako.

Pradėkime nuo anekdoto: „Bylos nagrinėjimą Valerijus Belovas pradeda atsiversdamas “Belovo teisės kodeksą”. Žinau ir suprantu, jog iš pirmo žvilgsnio šio teksto tema gali atrodyti neįdomi ar komplikuota, tačiau bus įdomiau ir aktualiau nei tikitės. Prašau tik 15 minučių Jūsų brangaus laiko ir, tikiu, kad šis ketvirtis valandos kiekvienam skaitytojui suteiks peno pamąstymams. Na, o ypatingai skubančių prašau paskaityti tik paskutinę dalį.

Įžanga

Bendrąja prasme, ši nuomonė yra apie tai, kodėl būtina kritiškai vertinti Lietuvos teismų veiklą, o kiek konkrečiau – apie kovo 15 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimą ir birželio 22 d. Šiaulių apygardos teismo nutartį palikti šį sprendimą nepakeistą. Pagal šiuos sprendimus į darbą buvo grąžintas pakartotinis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidėjas, taip pat buvo nutarta, jog olimpinių plaukikų ruošimas Šiauliuose negali būti laikomas sportiniu ugdymu, o svarbiausia - ši nutartis iki dabar sabotuoja visos Šiaulių miesto Savivaldybės Tarybos darbą neformaliojo švietimo ir sporto ugdymo įstaigų klausimais. Tad apie viską nuo pradžių.

Kiek anksčiau savo feisbuko paskyroje ir portale Etaplius.lt jau kalbėjau apie Valerijų Belovą – Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktorių, todėl šiandien šia tema labai neišsiplėsiu, tik priminsiu kelis faktus. Tiems, kurie neskaitė pastarųjų mano tekstų, tereikia labai trumpam pasitelkti vaizduotę. Turbūt kiekvienam yra tekę maišyti kiaušinius: kepant kiaušinienę, susiplakti baltymų kokteilį po treniruotės arba matyti statybų aikštelėse dirbančius vyrukus, maišančius betoną. Lygiai taip pat, „Delfino“ plaukimo mokykloje Valerijus Belovas ilgus metus ir stebėtinai intensyviai maišė viešuosius ir privačius interesus. Čia vietos interpretacijoms nebėra. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) jau du kartus pripažino Valerijų Belovą pažeidus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje principus. Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat laikėsi tos pačios pozicijos ir pripažino Valerijų Belovą kaltu.

Visgi, ilgi teismų maratonai, sekę po Valerijaus Belovo atleidimo iš pareigų, vaisių neatnešė ir paskutinio šios bylos teismo posėdžio metu, šių metų kovo 15 d. Šiaulių apylinkės teismas (birželio 22 d. Šiaulių apygardos teismas paliko jį galioti) nusprendė grąžinti Belovą į darbą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą.

Šią bylą anksčiau nagrinėjęs Šiaulių apylinkės teismas nenustatė interesų konflikto Valerijaus Belovo atžvilgiu ir tai ilgą laiką buvo jo stipriausias argumentas, naudotas ir nesėkmingai apskundus VTEK sprendimą.

Tik verta paminėti tai, jog Šiaulių apylinkės teismui, kaip bendrosios kompetencijos teismui, apskritai nėra suteikta teisė nustatyti, ar asmuo pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. Tokių ir labai panašių nonsensų netrūko ir pastarajame Šiaulių apygardos teismo birželio 22 d. nutartyje. Ir šiandien aš rašau nuomonę būtent būtent apie tai.

Delfino plaukimo mokyklos statuso pakeitimas

Vienas iš svarbiausių elementų Valerijaus Belovo atleidimo iš darbo byloje buvo 2017 m. rugsėjo 7 d. Šiaulių miesto savivaldybės Tarybos sprendimas dėl Šiaulių sporto mokyklų „Atžalynas“, „Dubysa“ ir „Klevas“, Šiaulių lengvosios atletikos ir sveikatingumo centro, Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ ir Šiaulių teniso mokyklos nuostatų patvirtinimo. Šiuo sprendimu buvo nutarta, jog plaukimo mokyklos „Delfinas“ pagrindinė veiklos sritis yra sportas. Iki tol pagrindinė šios plaukimo mokyklos veiklos sritis buvo neformalus švietimas. Kitaip tariant, plaukimo mokyklos „Delfinas“ tipas iš neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo įstaigos buvo pakeistas į sportininkų rengimo centrą. Pagal Vietos savivaldos įstatymą savivaldybių tarybos skiria ir atleidžia švietimo įstaigų vadovus, todėl Tarybai nusprendus, jog plaukimo mokykla „Delfinas“ yra ne švietimo įstaiga, o sportininkų rengimo centras ir pritarus naujiesiems mokyklos nuostatams, pagal kuriuos „Sprendimą dėl Plaukimo mokyklos direktoriaus priėmimo į pareigas, jo atleidimo arba atšaukimo iš jų priima Savivaldybės meras“, Valerijus Belovas iš pareigų buvo atšauktas būtent Šiaulių miesto mero Artūro Visocko.

Žinote, naujųjų „Delfino“ nuostatų tema būtų galima kalbėti labai ilgai. Mano subjektyvia nuomone, tai yra sportininkų rengimo centras, Šiaulių apygardos teismo manymu, tai yra neformaliojo švietimo įstaiga. Tačiau šioje situacijoje visai nesvarbu, ar mano vienintelis argumentas šiuo klausimu yra tai, jog „Delfine“ besitreniruojantys sportininkai yra platesnių pečių nei aš, todėl jie privalo būti iš sportininkų rengimo centro, o Šiaulių apygardos teismas šiuo klausimu turi kiek rimtesnių argumentų, palaikančių jų poziciją dėl neformaliojo švietimo įstaigos. Matote, mane ir Šiaulių apygardos teismą šiuo klausimu sieja vienas esminis dalykas – nei vienas iš mūsų neturime teisės nuspręsti dėl nuostatų teisėtumo. Leiskite, paaiškinsiu kodėl ir prieisime prie įdomiausios šio pasakojimo dalies.

Naujieji plaukimo mokyklos nuostatai, kuriuos priėmė Šiaulių miesto savivaldybės Taryba yra norminis teisės aktas, kurio teisėtumo kontrolė priklauso tik administraciniam teismui, o ne bendrosios kompetencijos teismui (šiuo atveju Šiaulių apygardos teismui). Todėl natūraliai kyla klausimas: koks galėjo būti Šiaulių apygardos teismo sprendimas, jei Valerijaus Belovo atleidimas buvo paremtas nuostatų pakeitimu, kurių teisėtumo šis teismas išvis negalėjo nagrinėti?

Pradėkime nuo to, kad pačiam Šiaulių apygardos teismui tikrai nebuvo paslaptis tai, kad jis neturi kompetencijos vertinti naujųjų sporto mokyklos „Delfinas“ nuostatų – dvidešimties puslapių teismo nutartyje tai minima net aštuonis kartus. Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija taip pat konstatavo:

„Teisėjų kolegijos, sutikdamos su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog bendrosios kompetencijos teismas nesprendžia klausimų dėl norminių teisės aktų teisėtumo, pažymi, kad norminių aktų teisėtumo kontrolė priklauso ne bendrosios kompetencijos teismo, o administracinio teismo kompetencijai <...>, todėl ginčo Nuostatų teisėtumas nėra ir negali būti nagrinėjamos bylos dalyku.“

Taigi, faktas, jog birželio 22d. apygardos teismo nutartimi naujųjų „Delfino‘ nuostatų teisėtumas nebuvo ir negalėjo būti nagrinėjimas, nėra tik mano prasimanymas.

Todėl klausimas išlieka tas pats: kaip galima vertinti teisėtumą ir padarinius teisės akto, kai to vertinti neturi teisės?

Na, bet nieko nėra neįmanoma. Tik jau ne Šiauliuose.

Šiaulių apygardos teismas, mano manymu, galėjo sustabdyti bylą ir kreiptis į administracinį teismą dėl Nuostatų teisėtumo. Bet juk neapsikrausi, kai 2018 m. birželio 22 d. – penktadienis, už lauko 21 laipsnis šilumos (accuweather duomenimis), o vakare laukia pasaulio čempionato rungtynės tarp Brazilijos ir Kosta Rikos centriniame Sankt Peterburgo stadione. Na, bet čia tik mano versija. Šiaulių apygardos teismas nesikreipė dėl nuostatų išaiškinimo, nes Valerijus Belovas turėjo teisę kuo greičiau sulaukti ginčo sprendimo ir būti grąžintas į darbą, pripažinus jo atšaukimą iš pareigų neteisėtu.

Na, žinoma, kam tas nuostatų teisėtumo išaiškinimas, kai Šiaulių apygardos teismas net ir neturėdamas tam teisės, puikiausiai gali viską Jums išaiškinti.

Tad grįžkime prie to, ką konstatavo Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija Valerijaus Belovo ir plaukimo mokyklos „Delfinas“ nuostatų klausimu. Naudosiu citatas tiesiai iš nutarties dokumento, kad nepagalvotumėte, jog tai, ką skaitote yra mokslinė fantastika. Skaitydami prisiminkite, jog Šiaulių apygardos teismas apskritai neturi teisės nagrinėti nuostatų teisėtumo – tai reiškia, jie negali nuspręsti, ar „Delfinas“ yra neformaliojo švietimo įstaiga, ar sportininkų rengimo centras, kol nuostatų teisėtumas nebuvo nustatytas administracinio teismo.

Visgi, Šiaulių apygardos teismas nusprendžia nesismulkinti ir konstatuoja:

„Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto dėstoma pozicija, kad plaukimo mokykla „Delfinas“ yra švietimo įstaiga, o jos vadovo atleidimas iš pareigų yra išimtinė savivaldybės tarybos diskrecija.“

Trumpas priminimas – prieš tai Šiaulių miesto savivaldybės Taryba nusprendė, jog pagal naujus plaukimo mokyklos „Delfinas“ nuostatus, ši įstaiga yra sportininkų rengimo centras ir savo sprendimu įgalino merą atšauti sporto įstaigų vadovus iš darbo. Tik administracinis teismas turi teisę nuspręsti, ar šie nuostatai yra teisėti. Visgi, atrodo, kad Šiaulių miesto apygardos teismui, net ir neturint tokios teisės, nekyla didesnių sunkumų, nusprendžiant, jog „Delfinas“ yra švietimo įstaiga. O toliau tik dar gražiau. Ankščiau nurodytoje citatoje, Šiaulių apygardos teismas taip pavyzdingai aiškiai nurodė, kad Nuostatų teisėtumas nėra ir negali būti nagrinėjamos bylos dalyku. Tiesa, tai labai greitai užsimiršo ir teisėjų kolegija toliau konstatuoja:

„<...> formalus nuostatų pakeitimas nepakeitė mokyklos veiklos turinio, todėl Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ net ir po naujų Nuostatų patvirtinimo faktiškai toliau veikia kaip švietimo įstaiga.“

Jau niekam nebesvarbu, kad NUOSTATŲ TEISĖTUMAS NĖRA IR NEGALI BŪTI NAGRINĖJAMOS BYLOS DALYKU ir tik administracinis teismas gali nuspręsti, ar „Delfinas tebėra švietimo įstaiga, ar kaip nurodo pakeisti nuostatai – sportininkų rengimo centras.

Neilgai trukus prasideda ir nuostatų analizė, padarant išvadą, jog:

„Nuostatų pakeitimas, vertinant suteiktų įgaliojimų prasme, iš esmės yra ydingas ir prieštaraujantis įstatymų viršenybės poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu principui.“

Retorinis klausimas: gal būtų kiek racionaliau kreiptis į administracinį teismą ir leisti jam nustatyti, kam ir ar išvis prieštarauja pakeistieji nuostatai? Administracinis teismas bent jau turi tam teisę.


Galiausiai teismas nutaria:

„Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytas įstatymų reglamentavimas patvirtina, jog plaukimo mokykla „Delfinas“ yra švietimo įstaiga, kurios vadovas, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punktu, gali būti atleistas tik Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu, o ne vienašališku mero potvarkiu, todėl atšaukimo iš pareigų neteisėtumą lemia tai, kad darbo sutartį su ieškovu nutraukė netinkamas subjektas.“

Štai ir viskas. Istorijos pabaiga. Nors Šiaulių miesto savivaldybės Taryba pakeitė plaukimo mokyklos „Delfinas“ nuostatus, pagal kuriuos ši įstaiga tapo sportininkų rengimo centru, o jos direktorių skiria, atleidžia arba atšaukia iš pareigų miesto meras, bet kažkodėl Šiaulių miesto apygardos teismas šių metų birželio 22 d. nusprendė, kad „Delfinas“ tebėra švietimo įstaiga, naujieji nuostatai nepakeitė įstaigos veiklos, o meras viršijo savo įgaliojimus, atleisdamas Valerijų Belovą. Nepaisant to, kad Šiaulių apygardos teismas neturėjo teisės nuspręsti, ar nuostatai buvo teisėti, Teisėjų Tarybai nusprendė nesikreipti į administracinį teismą dėl pakeistų nuostatų išaiškinimo, nors tik pastarasis galėjo nustatyti jų teisėtumą.

Išvada ir pasekmės

Visų pirma, birželio 22 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimas į darbą grąžino pakartotinį Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymų principų pažeidėją – plaukimo mokyklai „Delfinas“ ir toliau vadovaus asmuo, kuris priiminėjo sprendimus dėl savo sūnaus tarnybos eigos - skirdavo atostogas, priedus už papildomą darbą, nustatydavo darbo krūvį et cetera. Belovas taip pat pasirašė sutartis su savo sūnaus darboviete – Vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų užimtumo centru, o 2016 metais „Delfine“ atlikus vidaus auditą, buvo padaryta išvada – šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, o skiriama drausminė nuobauda – atleidimas iš užimamų pareigų. Tokiems asmenims leidžiama vadovauti biudžetinėms įstaigoms Šiauliuose.

Šis teismo sprendimas taip pat paliko galioti naujuosius Šiaulių sporto mokyklų „Atžalynas“, „Dubysa“ ir „Klevas“, Šiaulių lengvosios atletikos ir sveikatingumo centro, Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ ir Šiaulių teniso mokyklos nuostatus. Šiaulių apygardos teismui nusprendus, kad nereikia kreiptis į administracinį teismą dėl nuostatų teisėtumo nustatymo, tampa nebeaišku, koks yra visų šių mokyklų įstaigų tipas – švietimo įstaiga ar sportininkų rengimo centras ir kas skiria, atleidžia arba atšaukią jų vadovus.

Teismo sprendimas aiškiai nurodė, kad „Delfinas“ tebėra švietimo įstaiga ir tik Taryba gali atšaukti vadovą, tačiau, neturint administracinio teismo nutarimo dėl naujųjų nuostatų teisėtumo, jie lieka galioti iki šios dienos ir juose yra nurodoma, jog pagrindinė veiklos sritis yra sportas ir direktorių skiria, atleidžia arba atšaukia iš pareigų būtent miesto meras. Todėl šiandien net ir situacijose, kai įstaigos vadovas yra akivaizdžiai susikompromitavęs nėra aišku, kuo turėtų vadovautis Šiaulių miesto savivaldybė, norėdama skirti jam drausminę nuobaudą – pastarojo teismo praktika ir išvadomis ar naujomis nuostatomis, dėl kurių nubalsavo pati TARYBA.

Labai iliustratyvus šio nesusipratimo pavyzdys yra „Delfino“ vardo pakeitimas – nesenai Šiaulių plaukimo mokykla buvo pervadinta į Šiaulių plaukimo centrą. Akivaizdu, jog Šiaulių miesto savivaldybė toliau vadovaujasi pakeistais nuostatais ir laiko plaukimo mokyklą sportininkų rengimo centru. Na, o kol tų nuostatų teisėtumas nebus nustatytas administracinio teismo, neaiškumų šioje byloje tikrai nemažės. Todėl labai sunku suprasti ir paaiškinti, kodėl Šiaulių apygardos teismas nematė būtinybės kreiptis į administracinį teismą dėl nuostatų išaiškinimų.

Galiausiai, verta paminėti tai, jog Valerijaus Belovo atleidimo iš pareigų teismų maratonas dar tikrai neartėja į pabaigą ir jau artimiausią pirmadienį yra numatytas kitas teismo posėdis. Reikia tikėtis, kad šį kartą aiškumo nutarime bus gerokai daugiau ir bus nutarta, jog šioje šalyje nėra vietos susikompromitavusiems įstaigų vadovams.