Ar svarbus fluoro kiekis dantų pastoje?

Ar svarbus fluoro kiekis dantų pastoje?
Šiauliai
Pixabay.com nuotr.
Vardenis Pavardenis Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Dantų pastos ar geliai, kurių sudėtyje be pagrindinių medžiagų yra dar ir veikliųjų medžiagų, vadinamos profilaktinėmis ir gydomosiomis. Profilaktinės dantų pastos apsaugo nuo dantų ėduonies – susirgimo nuo kurio kenčia beveik visi žemės gyventojai. Fluoras – vienintelis elementas galintis apsaugoti nuo jo. Dėl savo cheminių sąvybių fluoras gamtoje sutinkamas tik junginių pavidalu. Žinomiausi ir seniausi neorganiniai fluoro junginiai, naudojami dantų pastų sudėtyje yra NaF (natrio fluoridas) ir MFP (natrio monofluorfosfatas). Šiuo metu Europos šalyse vis labiau populiarėja organiniai fluoro junginiai – aminofluoridas, fluorinolis, kurie įsikverbia į gilesnius emalio sluoksnius ir ilgiau apsaugo danties paviršių nuo rugščių atakų.

Ant dantų pastos pakuotės yra nurodytas joje esantis fluoro kiekis. Jis išreiškiamas procentais arba ppm (parts per million) vienetais ir nurodo fluoro dalelių kiekį milijonui dalelių.

Pagal 2009 m. Europos Sąjungos standartus vaikams nuo pirmojo danties išdygimo iki 3 metų rekomenduojama naudoti dantų pastą su 500 ppm fluoro, 3 – 6 metų vaikams – 1000ppm, 6 – 18 metų – 1450 ppm fluoro turinčią pastą. Dantų pastos kiekis ant šepetuko turi atitikti vaiko mažojo piršto nago dydį.

Suaugusiems rekomenduojamos dantų pastos, turinčios nuo 1000 iki 1450 ppm fluoro. Dantų pastos kiekis ant šepetuko turi būti žirnio dydžio. Pagal naujausias rekomendacijas dantų pastos išskalauti nereikia, po dantų valymo užtenka tik išspjauti susikaupusias seiles.

0 – 3 metų amžiaus vaikai

Vaikams su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika – valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Dantų pasta tik suvilgyti dantų šepetėlio šerelių galiukus. Jei vaiko gyvenamojoje vietovėje geriamajame vandenyje yra didelis fluoridų kiekis, rekomenduojama vaikams su maža dantų ėduonies rizika naudoti dantų pastą, kurioje yra 500 ppm F. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, neskalauti. Vakare, prieš miegą po dantų valymo nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį. Vaikams su didele dantų ėduonies atsiradimo rizika, neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų vaikams – valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Dantų pasta tik suvilgyti dantų šepetėlio šerelių galiukus. 

3 – 6 metų amžiaus vaikai

Vaikams su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika – valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio – žirnio dydžio. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens. Vakare, prieš miegą po dantų valymo nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį. Vaikams su didele dantų ėduonies atsiradimo rizika, neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų vaikams – valyti dantis su dantų, kurioje yra 1450 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio – žirnio dydžio.

Vyresni nei 6 metų vaikai ir suaugusieji

Vaikams ir suaugusiesiems su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika – valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio – 1-2 cm. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens. Vakare, prieš miegą po dantų valymo nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį. Vaikams ir suaugusiesiems su didele dantų ėduonies atsiradimo rizika, neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų vaikams ir suaugusiesiems – valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1450 ppm fluoridų. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio – 1-2 cm.

Ar saugu naudoti dantų pasta su fluoru, ar tai nekenkia mūsų, ir ypatingai vaikų, sveikatai?

Fluoras yra svarbiausias elementas, reikalingas kaulų mineralizacijai. Augantis vaikas turi būtinai jo gauti su maistu (tik ne valgydamas dantų pastą). Fluoro gausu juodojoje arbatoje, kopūstuose, jūros gėrybėse, vištienoje. Fluoro jonų koncentracija gėrimuose (sultyse, kudikių mišinėliuose, gaiviuosiuose gerimuose) svyruoja priklausomai nuo fluorido kiekio geriamajame vandenyje.

Gydytojai odontologai siūlo fluorą naudoti, bet ne vartoti, nes fluoras tampa nuodu tik tuomet, kai yra nuryjami dideli jo kiekiai. Jei valantis dantis nuryjamos seilės su dantų pasta, o ant dantų šepetėlio buvo užpurkštas rekomenduojamas žirnio dydžio pastos kiekis, į žmogaus organizmą patekusio fluoro kiekis atitinka kiekį, kuris yra viename juodosios arbatos puodelyje. Jaunesnių nei 6 metų amžiaus vaikų dantis turėtų valyti tėvai, aiškindami, kaip tai teisingai daryti, mokydami, išspjauti ir prižiūrėdami, kad vaikai nesmaližiautų dantų pasta. Patys tėvai, valydamiesi dantis, taip pat turėtų rodyti sektiną pavyzdį, pabrėždami, kad tai daryti yra smagu.

Taigi, fluoras yra reikalingas ir naudingas mikroelementas, o dantų pastos su fluoru naudojimas yra tikrai saugus ir vienintelis būdas, galintis apsaugoti jūsų ir jūsų vaikų dantis nuo ėduonies.