PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Sveikata2019 m. Lapkričio 21 d. 07:00

Ar storojo žarnyno vėžys gali būti išvengiamas?

Kaunas

Laurita JasiunaiteŠaltinis: Etaplius.lt


107382

Mokslininkai praneša, kad kas dvidešimtam žmogui bus diagnozuotas storojo žarnyno vėžys. Tai yra viena pagrindinių mirties priežasčių nuo vėžio tiek Lietuvoje, tiek Pasaulyje. Ši liga dažnai pasireiškia be simptomų, tačiau galima pastebėti kraujavimą, pykinimą, nereguliarų tuštinimąsi, vidurių pūtimą ar užkietėjimą, svorio kritimą, raižančio tipo pilvo skausmą. Lietuvoje vykdoma storojo žarnyno profilaktikos programa asmenims nuo 50 iki 74 metų. Diagnozavus šį vėžį anksyvoje stadijoje išgyvenamumo tikimybė per penkerius metus yra net 90 procentų. Tačiau ar galime užkirsti kelią ne tik vėžio plitimui, bet ir jo išsivystymui.

Sergamumas storojo žarnyno vėžiu tam tikrose žmonių populiacijose skiriasi. Pastebėta, kad vietinių Afrikos gyventojų populiacijoje sergamumas šia liga yra 10 kartų mažesnis nei išsivysčiusiose šalyse. Norėdami išsiaiškinti pagrindinę priežastį, lemiancią tokį skirtumą, buvo atliktas tyrimas. Pirmoji tiriamųjų grupė, buvo Amerikos piliečiai, antroji – vietiniai Afrikos gyventojai.

Pirma, tarptautinė mokslininkų komanda palygino Amerikos piliečių ir vietinių afrikiečių storąjį žarnyną makroskopiškai ir mikroskopiškai. Skirtumas buvo milžiniškas – Amerikos piliečių storajame žarnyne rasti polipai, divertikuliozė ir žinoma hemorojus, tuo tarpu Afrikiečių storojo žarnyno sveikata buvo puiki. Taip pat buvo ištirta abiejų grupių žarnyno sienelė mikroskopiškai – rezultatai tik patvirtino, kad afrikiečių žarnyno epitelio profileracijos židinių yra reikšmingai mažiau. Tai rodo, kad jų žarnyne yra mažiau ikivėžinių procesų.

Mokslininkai pradėjo stebėjo viską ką tyrimo dalyviai įprastai valgo. Tai leido prieiti išvados, kad didesnė storojo žarnyno rizika yra susijusi su gausesniu gyvulinės kilmės baltymų, riebalų ir su mažu skaidulų suvartojimu.

Tačiau tyrimas ties čia nesibaigė. Ištyrę dietas, mokslininkai dviems savaitėm apkeitė mitybos įpročius tarp tiriamųjų grupių. Amerikos piliečiai valgė skaidulomis praturtintą maistą, tuo tarpu afrikiečiai maitinosi standartine amerikiečių dieta – pusryčiams valgė dešrelės ir baltų miltų blynus, pietums - mėsainį su keptomis bulvytėmis ir mėsos muštinį su ryžiais vakarienei.

Nors mitybos pokyčiai buvo taikyti tik dvi savaites, bet net per toki trumpą laiką buvo pastebėti reikšmingi pokyčiai abiejų grupių tiriamųjų žarnyne. Pokyčiai stebėti žarnyno sienelėse ir žarnyno mikrofloroje. Į mitybą įtraukus daugiau augalinės kilmės produktų ir sumažinus perdirbtų gyvulinės kilmės produktų vartojimą pasiekta puikių rezultatų. Amerikiečių žarnyne stebėta aktyvesnė skaidulų fermentacija ir sumažėjusi tulžies rūgšties sintezė, kuri žarnyno sienelę veikia kancerogeniškai. Taip pat, mikroskopu pasižiūrėjus į abiejų grupių dalyvių žarnynų biopsijos rezultatus, matyti skirtumai. Amerikiečių žarnyno sienelės epitelio proliferacijos židiniai sumažėjo, o vietinių afrikiečių – stebėta daugiau proliferacinių židinių nei buvo matyti tyrimo pradžioje. Taigi praėjus tik dviems savaitėms matome, kad įvyko reikšmingi pokyčiai abiejose grupėse.

Kaip iš tiesų dieta veikia mūsų kūnus?

Žarnyne gerųjų bakterijų pagalba, vyskta fermentacijos procesas. Šio proceso metu išskiriamos medžiagos, kaip butiratas, kuris veikia priešuždegimiškai ir priešvėžiškai. Tyrimo pradžioje afrikiečių grupės žarnyno floroje pastebėta dvigubai didesnis butirato išskyrimas nei amerikiečių. Taip pat pakeitus afrikiečių mitybą pastebėta, kad per dvi savaites jų žarnyno floroje 400 procentais padaugėjo kancerogeninių medžiagų, kurios buvo išskiriamos virškinant gyvulinės kilmės produktus. Visi šie pokyčiai įvyko vos per dvi savaites. Taigi, tyrimas parodė, kad mitybos pokyčiai reikšmingai sumažina storojo žarnyno vėžio atsiradimo riziką ir keisti mitybą – niekada nevėlu.