PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2021 m. Vasario 8 d. 10:04

Ar Šiauliuose dar yra vietos jaunimui?

Šiauliai

Fausta Roznytė. Asmeninio archyvo foto

Gustė ValantinavičiūtėŠaltinis: Etaplius.lt


164405

2020-ieji metai Šiaulių jaunimo organizacijų asociacijai „Apskritasis stalas“ nebuvo patys sėkmingiausi. Neįgyvendinti projektai, pandemija, lyderių neryžtingumas buvo nuostolingi. Tačiau 2021-ieji metai pradedami viltingai ir jau šiandien vakare, bus renkama nauja „Apskritojo stalo“ valdyba bei pirmininkas. Buvusi „Apskritojo stalo“ valdybos narė, skautė Fausta Roznytė dalinasi savo patirtimis jaunimo organizacijose ir skatina jaunus, aktyvius žmones veikti.

Šiaulių „Apskritasis stalas“ neranda lyderio ir neįgyvendina projektų. Kaip manai, kokia to priežastis? Ar šiuolaikinis jaunimas tapo mažiau veiklus, o gal problema kita?

Nenoriu skambėti įžūliai, tačiau Šiauliuose, kaip ir bet kuriame kitame mieste ar miestelyje yra lyderių. Jei nerandama, vadinasi, nėra ir ieškoma. Šiaulių „Apskritasis stalas“ vienija apie 15 organizacijų, kurių veikloje dalyvauja jauni žmonės, kurie skirtingose veiklose yra ugdomi, įgyja reikalingų kompetencijų, tad užaugę kartu su jaunimo politika ar vis dar augdami gali prisiimti atsakomybę ir, drįsiu pasakyti, kurti  ŠJOA „AS“ veiklą iš naujo.

Mano nuomone, jaunimas nėra mažiau ar daugiau veiklus – ne veltui sakoma, kad dar jaunas, nenusivylęs, energingas ir veržlus, pasiruošęs visą pasaulį pakeisti. Tad jauno žmogaus entuziazmu neabejoju, tačiau problemą įžvelgiu jo įtraukime ir sudominime. Gyvename informacijos pertekliaus sąlygomis, visur lekiame, skubame, per dieną vyksta po kelis renginius, tad tokiame sraute atrasti informaciją apie ŠJOA „AS“, kai veikla nebuvo vykdoma, yra labai sunku. Nauji aktyvus jaunuoliai tiesiog nėra įtraukiami.

Kalbant apie projektinę veiklą, nemanau, kad organizacijos pagrindinis tikslas yra gauti finansavimą ir įgyvendinti projektus - projektai tėra priemonė, bet ne siekis. Įdomią ir naudingą veiklą galima suorganizuoti ir be finansavimo, sutinku, sunkiau, tačiau įmanoma. Kita vertus, reikia ir realiai įsivertinti organizacijos pajėgumą, jei akivaizdu, kad viduje kyla aktyvumo, lyderystės ir kitos problemos, vargu, ar, sakykime, kad ir 20 000 eurų, skirtų projektinei veiklai, išgelbės. Kas pasikeis, jei užsakysi gražiausią viešbutį ir skaniausius pietus, o dalyvių nebus?

Ko reikia organizacijai, kad ji pilnai funkcionuotų?

Žmonių, kurie tikėtų tuo pačiu tikslu. Vėliau natūraliai atsiras struktūros, teisinės bazės poreikis. Bet, mano nuomone, svarbiausia yra komanda, kuri vedama to pačio siekio, nuvers visus kalnus. Jei kalbame apie skėtinę organizaciją, kuri vienija kitas organizacijas, kaip šiuo atveju „Apskritasis stalas“, tuomet reikia skirtingų žmonių iš skirtingų organizacijų, kurie vis tiek siektų to paties tikslo, galbūt skirtingais būdais, galbūt skirtingomis idėjomis, bet būtų komanda.

Ar panašių problemų (neveiksni valdyba, lyderių stoka, pasyvios organizacijos, komunikacijos stoka) esi pastebėjusi ir kitose organizacijose?

Kadangi į jaunimo politiką įsitraukiau būdama 14 metų, tiksliau buvau įtraukta, kai „Apskritojo stalo“ rinkimuose buvau išrinkta valdybos nare, mačiau gana nemažai ne tik Šiauliuose, bet ir Lietuvoje. Taip, šios problemos yra dažniausiai pasitaikančios jaunimo organizacijų veikloje. Kadangi išvykau studijuoti į Vilnių ir šiuo metu gyvenu sostinėje, mačiau, kaip Vilniaus miesto „Apskritasis stalas“ išgyveno panašią krizę, veikla buvo nutraukta ir sustabdyta. Tačiau pasikeitus lyderiams, pradėjus bendradarbiavimą ir aktyvią komunikaciją su organizacijomis – narėmis, Vilniaus „Apskritasis stalas“ atsigavo. Šiandien dalyvaujame jų renginiuose, kartu rengiame pozicijas ir kuriame jaunimo poreikius atitinkantį miestą. Grįžtant prie Šiaulių, manau, kad reikia daug dėmesio skirti tiek organizacijoms, jau esančioms narėmis, ir  tiek toms, kurios galėtų prisijungti. Dalis organizacijų vykdo veiklą, tačiau dalis susitinka kartą ar du per metus. Stiprinimas yra neišvengiamas.

Kokie yra gerieji organizacijų veikimo pavyzdžiai? Ko reiktų pasimokyti?

Visos jaunimo organizacijos yra tuo pačiu metu ir labai panašios, ir labai skirtingos, todėl sunku pasakyti, koks yra bendras geras pavyzdys, tinkantis visoms. Vis dėlto, labai svarbu yra užtikrinti ne tik narių pritraukimą, bet ir jų įgalinimą, kad kiekvienas atrastų save, įgytų patirties, ugdytų kompetencijas, užmegztų ryšius. Taip pat svarbu, kad organizacija vykdytų veiklą ir siektų pokyčių visuomenėje, valstybėje, kurie atlieptų organizacijos atstovaujamų asmenų poreikius. Pavyzdžiui, Šiauliuose būtų pastatytas Europos standartus atitinkantis riedlenčių parkas. Prisiminiau labai seną pavyzdį, bet jis man labai patinka kalbant apie jaunimo organizacijų galimybę imtis pokyčių. Žinoma, šis pokytis labai mažas, bet pati idėja žavi. Jei neklystu Utenos jaunimas buvo susivienijęs konkrečiam tikslui – šiukšliadėžių pėsčiųjų take įrengimui. Jie pasikvietė miesto merą pasivaikščioti ir bevaikštant pavaišino saldainiu. Gerai, popierėlis nuo saldainio telpa į kišenę, bet kai pavaišino bananu - žievės į kostiumo kišenę neįsidėsi, tad teko ir šiukšliadėžes įrengti. Tad manau, kad reikia ieškoti drąsių, galbūt kiek provokuojančių, bet kūrybingų sprendimų. Jauniems žmonėms užsikasti po ataskaitų lapais tiesiog netinka, nors sutinku, kad kartais būtina. Žymiai geriau, kai tikslus pasiekti padeda netikėti sprendimai.

Kokia būtų tavo žinutė jaunimui, kuris nori veikti, bet nedrįsta, neranda motyvacijos?

Nieko nebus, reiks išdrįsti. Veikla jaunimo organizacijose tikrai padeda atrasti save, leidžia pastebėti, kokia veikla patinka ir ugdyti tai veiklai reikalingas kompetencijas, kurios, nė neabejoju, bus pritaikytos ateityje. Be to, pažįstu ne vieną gražią draugystę, kuri užgimė būtent jaunimo organizacijose. Tad ši veikla atveria naujas galimybes, leidžia sutikti naujus draugus ir jausti, kad veikla, kuria užsiimi, daro teigiamą pokytį. Tad jau dabar labai kviečiu „Google“ lange įrašyti jaunimo organizacijos Šiauliuose ir išsirinkti tą, kuri labiausiai patinka!