PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2024 m. Spalio 31 d. 08:30

Ar reikia visuomenei profesionalių fortepijonų skambesio?

Šiauliai

Spa­lio vi­du­ry­je Plun­gės kul­tū­ros cent­ras suor­ga­ni­za­vo „For­te­pi­jo­no GA­LA kon­cer­tą“. Vie­nos iš ge­riau­sių Eu­ro­po­je akus­ti­nių inst­ru­men­tų ga­min­to­jų Če­ki­jos kom­pa­ni­jos „Pet­rof“ for­te­pi­jo­nas kai­na­vo 120 tūkst. Eur. Nau­ju įstai­gos pro­fe­sio­na­liu inst­ru­men­tu skam­bi­na Ro­kas ir So­na­ta Zu­bo­vai. (Au­to­rės nuo­tr.)

Asta ŠukienėŠaltinis: Etaplius.LT


326673

Spalio viduryje Šiaulių miesto taryba 225,8 tūkst. Eur skyrė Šiaulių miesto koncertinei įstaigai „Saulė“ koncertiniam fortepijonui „Steinway&Sons D-274“ pirkti, nors viešojoje erdvėje ir buvo daug diskusijų, ar reikia „Saulei“ tokio brangaus instrumento. „Etaplius“ pasidomėjo, kokios kokybės fortepijonais groja atlikėjai kitose apskrities ir šalies koncertinėse įstaigose.

„Muzika yra muzika, ji turi būti kokybiška visur“

Spaliui įsibėgėjus, Plungės kultūros centras suorganizavo nuostabų „Fortepijono GALA koncertą“, kuriame pasirodė išskirtinio talento muzikantai, žymūs ir ne tik Lietuvoje atlikėjai: Petras Geniušas, Petras Vyšniauskas, Rokas ir Sonata Zubovai, Darius Mažintas, Ieva Barbora Juozapaitytė. Koncerte pirmą kartą suskambėjo naujasis kultūros centro koncertinis fortepijonas „Petrof“, kurio inauguracijai ir buvo skirtas šis nemokamas renginys.

„Muzika yra muzika, ji turi būti kokybiška visur“, – taip atsako Romas Matulis, Plungės kultūros centro direktorius, į klausimą, ar reikia visuomenei profesionalaus fortepijono skambesio. R. Matulis pripažino, kad teko nueiti nemažą kelio galą, kol pavyko įsigyti kokybišką, gero skambesio ir atitinkantį aukščiausius muzikinius standartus instrumentą.

Vienos iš geriausių Europoje akustinių instrumentų gamintojų Čekijos kompanijos „Petrof“ fortepijonas kainavo 120 tūkst. Eur. Apie 80 proc. sumos iš rajono biudžeto skyrė savivaldybė, o likusią dalį iš įvairių šaltinių surinko kultūros centras.

Anot R. Matulio, ilgai siekta, kad Plungės kultūros centras būtų patrauklus kokybiško, profesionalaus meno prasme tiek žiūrovams, tiek patiems atlikėjams: „Juk visai nesvarbu,
kur žmonės gyvena – Vilniuje ar regione, jie turi turėti vienodas sąlygas kūrybai ir meno pažinimui. Juk negalima mąstyti, kad regiono žmogui tiks bet koks skambesys.“

Regionuose situacija nedžiuginanti

Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro direktorė Gertrūda Gulbinaitė rami: „Visus atlikėjų pageidavimus visiškai išpildome, pastabų, nusiskundimų nesame gavę.“ Įstaigos didžiojoje salėje grojama su 1986 m. „Estonia“. Visai neseniai įsigytas kabinetinis fortepijonas-rojalis „Weber W150MP“.

Sudegus Kelmės kultūros centro žiūrovų salei ir fojė, renginiai organizuojami Kelmės profesinio rengimo centro salėje. Kelmės kultūros centro direktoriaus pavaduotojos kultūrinei veiklai Angelės Jovaišaitės teigimu, centras turi du 1979 m. rojalius „Weinbach“ ir „Estonia“, kurie šiuo metu nenaudojami. Renginiams naudojamas 2015 m. pirktas skaitmeninis pianinas „Yamaha“. „Atvejų, kad atlikėjas atsisakytų koncerto, neturėjome, nes, rengiant koncertus, iš anksto atlikėjams pristatome turimus instrumentus“, – užtikrino A. Jovaišaitė.

„Žagarės kultūros centras šiuo metu neturi koncertinio fortepijono, o tai skaudžiai paveikia mūsų regiono kultūrinį gyvenimą“, – apgailestavo Aistė Tuminaitė-Orlauskė, Žagarės kultūros centro direktorė. Jos teigimu, daugelį metų politikai nurodo, kad finansavimo šiam svarbiam pirkiniui nėra, tad naudojamas elektrinis instrumentas. „Instrumento nebuvimas taip pat apriboja mūsų galimybes pritraukti aukšto lygio atlikėjus. Kai kurie muzikantai atsisakė rengti koncertus dėl esamų techninių sąlygų“, – pastebėjo direktorė.

Telšių kultūros centras akompanuoti klasikinei muzikai naudoja elektrinį sceninį pianiną „Nord stage 4“. Nėra labai didelio poreikio turėti didesnio instrumento, o tokių atvejų, kad atlikėjas atsisakytų koncertuoti, dar nebuvo.

Autorės nuotr.

Nusidėvėję instrumentai Šiaulių įstaigose

Šiaulių mieste situacija dviprasmiška. Čia veikia keletas kultūros įstaigų ir jose turimi koncertiniai fortepijonai „nevienodai tobulai skamba“.

Koncertinės įstaigos „Polifonija“ vadovė Nijolė Saimininkienė užsiminė, kad pernai Kultūros ministerijos pavaldume esančios įstaigos teikė ataskaitas apie naudojamų muzikos instrumentų būklę ir jų poreikį. 2025 m. ministerijos finansiniuose planuose buvo numatytas jai pavaldžių įstaigų muzikos instrumentų atnaujinimas. Kaip bus, pasikeitus valdžiai po rinkimų, nėra aišku.

„Polifonija“ negali pasigirti puikiais instrumentais. 1991 m. fortepijonai „Blutner“ ir „Gerbstadt“, 2003 m. elektrinis „Klavinova CIP115“, 2006 m. digitalinis pianinas „Kawai“ – pagal nusidėvėjimo klasifikaciją visiškai nusidėvėję. Mažojoje salėje esantis pianinas „Petroff“ naudojamas renginiams ir choristų individualiam darbui.

„Labai žymių atlikėjų, tokių kaip Mūza Rubackytė, tiesiog nedrįstama kviesti prie visiškai nusidėvėjusio Blutner’io, kai žinoma, jog ji groja daugiausia puikios kokybės „Steinway“ firmos instrumentais. Čia tas pats, kas baleto šokėjui pasiūlyti sušokti Zygfrido partiją, apsiavus „Inkaro“ sportbačius“, – saviironiškai juokavo N. Saimininkienė.

Šiaulių kultūros centras turi 1995 m. fortepijoną „Yamaha“. Anot įstaigos direktorės Deimantės Bačiulės, naujas instrumentas praverstų: „Naujas instrumentas vykdomai koncertinei veiklai tikrai nepamaišytų, juolab kad turime ne vieną renginiams skirtą erdvę, tačiau tokio poreikio tenkinimas šuo metu yra ne pirmos būtinybės, bet aktualus.“

Šiaulių „Aušros“ muziejaus Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus atstovė Jolita Kirkilaitė informavo, kad Chaimo Frenkelio vilos koncertinėje salėje jau beveik kelis dešimtmečius yra naudojamas vokiškas „C. Bechstein“ fortepijonas. Fortepijoną muziejus įsigijo 2009 m., o kokio jis amžiaus, atsekti negali. J. Kirkilaitė pasiguodė, kad esamas fortepijonas yra nuolat taisomas ir nebegali užtikrinti aukščiausios muzikinės kokybės, kurios reikalauja scenoje pasirodantys atlikėjai.

Sulauksime dviejų naujų instrumentų

Šiaulių miesto koncertinė įstaiga „Saulė“ po ilgos ketverių metų remonto pertraukos tęsia savo koncertinę veiklą atnaujintoje koncertų salėje. Šiuo metu įstaiga naudojasi maždaug 40 metų senumo „Estonia“ fortepijonu, kurį 2016 m. kaip nurašytą gavo iš Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos.

Pasak įstaigos vadovo Vaidoto Katučio, kuo žymesnis pianistas, tuo kultūringesnis, todėl tiesioginių atsisakymų groti dėl instrumento kokybės nebuvo sulaukę.

V. Katutis pastebėjo, kad pianistas Dmitrijus Golovanovas, koncertavęs salėje šiemet birželį, po koncerto pasakė, kad tokio instrumento jau seniai įstaiga turėjo atsisakyti. „Ir dar pridūrė, kad „Estonia“ – tarybinių laikų instrumentas, kurį turint jokio žymaus pianisto neprisikviesime“, – teigė jis.

Įstaigos vadovas kreipėsi į miesto politikus su prašymu padėti įsigyti naują aukščiausios klasės koncertinį fortepijoną „Steinway&Sons D-274“, kurio kaina siekia 225 825 Eur. V. Katutis pasidžiaugė, kad jau yra patvirtintas Šiaulių miesto savivaldybės finansavimas koncertinei įstaigai „Saulė“ naujam fortepijonui įsigyti.

Rugsėjo pradžioje Šiaulių miesto savivaldybės taryba pritarė „Dagilėlio“ dainavimo mokyklos vadovo, Šiaulių miesto garbės piliečio Remigijaus Adomaičio prašymui skirti mokyklai reikalingam naujam fortepijonui įsigyti 130 tūkst. Eur. Po rekonstrukcijos 25-uosius gyvavimo metus švenčianti mokykla džiaugiasi puikios akustikos koncertų sale, tačiau būtinas naujas, aukščiausios kokybės koncertinis fortepijonas.

Šiauliečiams ir miesto svečiams belieka nekantriai laukti kvietimų į profesionaliosios muzikos koncertus „Dagilėlio“ dainavimo mokykloje ir Šiaulių miesto koncertinėje įstaigoje „Saulė“, kur netrukus suskambės nauji muzikos instrumentai.

#FORTEPIJONAS#ŠIAULIAI