Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Loreta AkelienėŠaltinis: Etaplius.lt
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė prieš kurį laiką išdėstė savo viziją apie ateities mokyklą, kurioje nebus namų darbų, ir pakvietė šalies mokyklas žengti šiuo keliu.
Nors tai tik vizija, bet teko girdėti, kad kai kurie mokinių tėvai jau ėmė klausinėti mokytojų, kodėl vis dar užduoda namų darbus, juk ministrė žadėjo, kad jų nebus...
Pasak ministrės, per pastaruosius 10 metų situacija pasaulyje gerokai pasikeitė. Šiaurės Amerikoje, Kanadoje, Australijoje, Vakarų Europos ir Skandinavijos šalyse, pirmiausia Suomijoje, edukologai, psichologai, remdamiesi tyrimais, kelia abejones dėl teigiamos namų darbų įtakos mokymuisi ir rezultatams.
Lietuvoje yra pavienių mokytojų – entuziastų, kurie taiko mokymosi be namų darbų metodiką. Pasak ministrės, mokykla be namų darbų, taikant pažangias metodikas, pirmiausia bus naudinga patiems mokytojams, kuriems tenka daug laiko praleisti prie sąsiuvinių, tikrinant namų darbus. Moksleiviai, kurie mokymuisi namie gali skirti nevienodai laiko ir dėmesio, turės galimybę mokytis tolygiau ir išvengti didelių rezultatų skirtumų.
Naujausios Vakarų šalių bendrojo ugdymo metodikos yra orientuotos į tai, kad mokiniai per pamokas atlieka visas reikalingas veiklas, o namuose vietoj namų darbų skaito knygas, atlieka kūrybines užduotis. Mokslininkai, kurdami ateities mokyklą, siūlo atsisakyti „tiesioginio sėdėjimo“ prie užduočių lapo vakare.
* * *
Pasidomėjome, ką šiandien apie namų darbų atsisakymą mano pedagogai. Mokinių neklausėme, nes tikriausiai aišku, kad didžioji dauguma būtų tikrai už.
Lina Juknelienė, anglų kalbos mokytoja, Sūduvos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja: „Iš principo esu už visas naujoves, reforma reikalinga tikrai, ir namų darbų srityje taip pat, bet jeigu atsisakyti (tikrai esu ne prieš), tam reikia iš pagrindų trumpinti dabartines ugdymo programas. Kam skirti tiek dešimtmečių užduodami namų darbai? Jų tikslas – įtvirtinti naujas žinias. Jei mokytojas dorai, sąžiningai tą daro, namų darbai atlieka įtvirtinimo, kartojimo funkciją. Juk naują dalyką reikia kartoti 3–4 kartus. Jei tai darytume pamokoje, nespėtume išeiti visos programos. Dalykų programos dabar per plačios. Šiandien mokytojas yra daug laisvesnis rinktis, turi teisę sutraukti programą, pats daug dirbdamas prieš pamokas padaryti santraukas. Tai palikta jo atsakomybei ir sąžinei. Mokytojai turi sukramtyti, savotiškai paruošti vaikui medžiagą, bet tam reikia laiko. O pagal dabartines programas įtvirtinimui laiko nelieka, nes šiuolaikinė pamoka turi griežtą struktūrą: tikslo skelbimas, uždavinių iškėlimas (3 min. atima), refleksija pabaigoje (7 min.), įsivertinimas. Tai kiek tada lieka pamokos? Kiek laiko įvesti naują medžiagą, naujus žodžius? Dėl to perkame ir pratybų sąsiuvinius, nors jie nėra privalomi. Svarstėme jų atsisakyti, bet jeigu norime rezultato, gebėjimų išugdymo, reikia dirbti su pratybomis. Ypač vyresnėse klasėse reikia namų darbų, nes pamokoje pritrūksta laiko įtvirtinimui. O pagrindinis tikslas yra vaikas: pamokoje privalo ne tik suprasti medžiagą, bet ir ją įtvirtinti, tik tada atsiranda nauji įgūdžiai.“
Živilė Myru, ekonomikos mokytoja: „Būsiu bloga mokytoja, jei pasakysiu, kad vaikams reikia duoti namų darbų. Aš pati namų darbų iš savo dalyko neužduodu niekada. Mes tiesiog diskutuojame, viską mokomės pamokoje. Bet kaip mama, kurios vaikai mokosi, manau, jog turėtų būtų namų darbai. Svarbiausia, kad ne per daug, „proto ribose“. Mano pradinukas ir vyresnė dukra mokosi, taigi manau, jog reikia užduoti darbo namie ir pradinukams. Tada jie išmoksta savarankiškai dirbti. Neįsivaizduoju, kaip pavyzdžiui anglų kalbos išmokti pamokoje, juk reikia mokytis naujus žodžius. Žinau, kad yra tokių mokytojų, kurie labai daug krauna. Mano giminaitė vyresnėse klasėse net verkia, kad per namų darbus visai neturi savaitgalių. Būčiau prieš tokius didelis krūvius, bet ne visi mokytojai tiek užduoda.“
Saulius Andriuška, Marijonų gimnazijos direktorius, pradinių klasių ir tikybos mokytojas: „Sutikčiau, kad pradinukams nebūtų namų darbų, ypač jeigu mokykla, kaip mūsų, yra „visos dienos mokykla“. Tai reiškia – su prailgintos dienos grupe, kur vaikai, laukdami tėvelių, paruošia visas užduotis, pasikartoja, įtvirtina naujas žinias. Iš mūsų turimų 98 pradinukų beveik visi lanko prailgintos dienos grupę. O vyresnėse klasėse neįmanoma išeiti programų, jeigu nebus dirbama ir namuose. Esu prieš tuos namų darbus, kurie užduodami be tikslo. Būčiau už tai, kad namie vaikai atliktų ne namų darbus, o kūrybines užduotis, bet tam reikia pakeisti, sutrumpinti dabartines mokymo programas.“