Ar klimato kaita gali sukelti žmonių išnykimą?

Klimato kaitos poveikis jaučiamas su kylančiomis temperatūromis, stipresniais uraganais, intensyvesniais potvyniais ir ilgiau trunkančiais bei sudėtingesniais miškų gaisrų sezonais.

Mokslininkai perspėja, kad ignoruodama klimato kaitą žmonija patirs „nenusakomas kančias“. Tačiau jei situacija dar pablogėtų, ar galėtų klimato kaita sukelti žmonijos išnykimą?

Mokslininkai prognozuoja daugybę pražūtingų scenarijų, kurie galimi jei klimato kaita nebus sukontroliuota, tačiau jei atsižvelgsime tik į tiesioginį poveikį, tuomet yra ir gerų naujienų: vargu ar tai sukels žmonijos išnykimą.

Livescience rašo, jog Michael Mann, garsus Pensilvanijos valstijos atmosferos mokslų profesorius ir knygos „The New Climate War: The Fight to Take Back Our Planet“ (PublicAffairs, 2021) autorius teigia, kad nėra jokių įrodymų apie klimato kaitos scenarijų, kuris pasmerktų žmoniją išnykimui.

Vis dėlto, yra įmanoma, kad klimato kaita vis tiek kels pavojų šimtų milijonų žmonių gyvybėms, pavyzdžiui, dėl maisto ir vandens trūkumo, o tai gali sukelti visuomenės žlugimą ir sukurti pagrindą pasaulinio konflikto kilimui, nustatė tyrimas.

Per karšta susidoroti?

Degindami iškastinį kurą ir per kitas veiklas žmonės didina šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tokių kaip anglies dioksidas ir metanas, kiekius atmosferoje. Šios dujos įkalina ir sulaiko iš saulės sklindantį karštį, sukelia pasaulinių temperatūrų kilimą ir klimato kaitą, kuri yra kur kas greitesnė, nei ji būtų kitu atveju, kas kelia pavojų žmonijai.

Nesuvaldomas šiltnamio efektas (angl. runaway greenhouse effect), ko gero, yra vienintelis būdas, kaip klimato kaitos poveikis galėtų tiesiogiai sukelti žmonijos išnykimą, teigia Luke Kemp, Jungtinės Karalystės Kembridžo universiteto Egzistencinės rizikos tyrimų centro tyrėjas.

Laimei, nesuvaldomas šiltnamio efektas nėra Žemėje įmanomas klimato kaitos scenarijus.

Toks efektas egzistuoja Veneroje, bet ji yra gerokai arčiau Saulės ir ji turi kur kas storesnę, anglies dioksidu turtingą atmosferą, kuri sulaiko daugiau karščio nei Žemės.

Mokslas nepalaiko nesuvaldomo šiltėjimo scenarijaus, nors ir klimato pesimistai dažnai skelbia tokius teiginius.

Globalios temperatūros pakilimas 3 ar daugiau laipsniais Celsijaus galėtų privesti iki mūsų visuomenės infrastruktūros griūties bei didžiulių neramumų ir konflikto, kuris savo ruožtu, gali atvesti iki ateities, kurią anksčiau regėjome tik kai kuriuose distopiniuose Holivudo filmuose.

Vienas iš būdų, kaip klimato kaita gali paskatinti visuomeninį žlugimą, yra sukeliant maisto trūkumą.

Šiltėjanti planeta sukelia daugybę neigiamų padarinių maisto produkcijai, tarp kurių ir didėjantis vandens deficitas ir dėl to mažėjantis maisto derlius.

Tai gali padidinti žmonių mirčių skaičius ir sukelti ekonominius praradimus bei sociopolitinį nestabilumą, o taip pat ir kitus veiksnius, kurie gali paskatinti mūsų institucijų žlugimą bei padidinti visuomenės griūties riziką.

Praeities išnykimai ir žlugimai

Kemp tiria ankstesnes civilizacijos griūtis ir klimato kaitos riziką. Anot jo, išnykimus ir katastrofas beveik visuomet sudaro keli faktoriai, tačiau jis mano, kad jei žmonės išnyktų, to pagrindiniu kaltininku, greičiausiai, būtų būtent klimato kaita.
„Jei manęs paklaustų, kas, mano manymu, labiausiai prisideda prie galimo žmonijos išnykimo ateityje? Tuomet tai neabejotinai būtų klimato kaita,“ – „Live Science“ sakė Kemp.

Visi didieji masinio išnykimo atvejai Žemės istorijoje buvo susiję su tam tikrais klimato pokyčiais, teigė Kemp.

Klimato kaita taip pat atliko savą vaidmenį praeities žmonijos civilizacijų griūtyje. Pavyzdžiui, 300 metų trukmės sausra prisidėjo prie senovės Graikijos žlugimo prieš maždaug 3200 metų. Tačiau neandertaliečių išnykimas ir civilizacijų griūtys neprilygsta žmonių išnykimui. Vis dėlto, žmonės praeityje išgyveno klimato svyravimus ir šiuo metu gyvena visame pasaulyje, nepaisant daugybės civilizacijų iškilimo ir žlugimo.

Remiantis Smithsonian Nacionalinio gamtos istorijos muziejaus informacija, mes galime pasinaudoti ištekliais iš daugybės skirtingų augalų ir gyvūnų bei galime pasidalinti šiais ištekliais kartu su informacija, galinčia padėti mums išgyventi besikeičiančiame pasaulyje.

Liepos 21 d. žurnale „Sustainability“ paskelbtas tyrimas identifikavo valstybes, kurios greičiausiai išgyventų visuotinį visuomenės žlugimą ir išlaikytų savo kompleksišką gyvenimo būdą. Buvo pasirinktos penkios salų valstybės, tarp kurių Naujoji Zelandija ir Airija, nes jos galėtų išlikti gyvenamos dėl žemės ūkio, dėka jų palyginus vėsių temperatūrų, žemo orų svyravimo ir kitų faktorių, dėl kurių jos yra atsparesnės klimato kaitai.

Tikimasi, kad Naujoji Zelandija išsilaikytų geriausiai dėka kitų palankių sąlygų, įskaitant mažą gyventojų skaičių, daug geros kokybės žemės ūkio paskirties žemės ir patikimą vidaus energiją. Taigi, net jei klimato kaita sukels globalų civilizacijos žlugimą, žmonės greičiausiai galės išsilaikyti, bent jau kai kuriose vietovėse.

Atsisuks prieš mus pačius

Paskutinis svarstytinas scenarijus yra klimato įpliekstas konfliktas. Kemp paaiškino, kad ateityje dėl klimato kaitos mažėjančių išteklių trūkumas gali potencialiai sudaryti sąlygas karams, keliantiems grėsmę žmonijai.

Kitaip tariant, klimato kaitos padariniai tiesiogiai negali sukelti žmonių išnykimo, tačiau tai gali sukelti įvykius, kurie kelia rimtą pavojų šimtams milijonų, jei ne milijardams gyvybių.

Kas toliau?

Nors visiško išnykimo išvengimas neskamba kaip šviesioji klimato kaitos pusė, tačiau vilties dar yra. Ekspertai skelbia, kad dar nėra per vėlu žymiai sumažinus šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijas išvengti blogiausio scenarijaus.

Jei dabar elgsimės ryžtingai, galime išvengti pačių blogiausių padarinių.

Gismeteo.lt