Ar karas Ukrainoje išaugins Vyriausybės reitingus?

Ar karas Ukrainoje išaugins Vyriausybės reitingus?
Šiauliai
Armandas Kondroška Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Vasario 24 d. prasidėjusi Rusijos invazija bei jos sukelta humanitarinė katastrofa tapo tikru iššūkiu Lietuvos valstybės institucijoms. Tačiau ši krizė gali tapti ir galimybe I. Šimonytės ministrų kabinetui susigrąžinti per pastaruosius metus išbarstytą visuomenės pasitikėjimą.

Karo vienybė?

Didelių krizių akivaizdoje visuomenės ir valstybės institucijų susitelkimas dažniausiai stipriai išauga. Šį „karo vienybės“ efektą pirmą kartą aprašė Amerikiečių politologas John Mueller. Skaičiuojama, jog karo metu valstybės vadovų palaikymo reitingai gali išaugti net 20 procentinių punktų. Naujausios apklausos iš tiesų rodo, jog valdančiųjų bei pagrindinių valdžios institucijų reitingai pastarosiomis savaitėmis nemenkai pakilo.

Kol kas Vyriausybė su iškilusiais iššūkiais, atrodo, tvarkosi gana sėkmingai. Per pastarąsias savaites Lietuva sėkmingai priėmė ir apgyvendino dešimtis tūkstančių pabėgėlių iš Ukrainos. Teikiamos skubios įstatymų pataisos, jog būtų palengvinta Ukrainiečių socialinė integracija, taip pat sukurtas kompensacinis mechanizmas pabėgėlius priimančioms šeimoms. Daugelis nevyriausybinių organizacijų atstovų sutinka, jog Vyriausybės atsakas į šią humanitarinė krizę buvo greitas ir efektyvus.

Vyriausybei neblogai sekasi ir užsienio reikalų fronte. Lietuva toliau tiekia reikšmingus kiekius karinės ir humanitarinės pagalbos Ukrainai bei drąsiai palaiko šios šalies Eurointegracines aspiracijas. G. Landsbergis, A. Anušauskas bei A. Dulkys taip pat neseniai tapo bene pirmaisiais Europos Sąjungos ministrais, apsilankiusiais Kyjive. Visai nenuostabu, jog net 85 procentai ukrainiečių mato Lietuvą kaip artimą sąjungininkę, o Lietuvos vadovai sulaukia asmeninių V. Zelenskio pagyrų.

Pati I. Šimonytė šiomis dienomis gauna nemažai dėmesio iš Vakarų žiniasklaidos, jos mintimis dalinasi tokie tarptautiniai laikraščiai kaip „Washigton Post“ ar „The Economist“. Premjerė pastarosiomis dienomis komunikuoja drąsiai: pasirodymas spaudos konferencijoje vilkint Ukrainos futbolo komandos marškinėlius ar vieša priesaika Šaulių sąjungai tik sustiprina I. Šimonytės, kaip „karo lyderės“, įvaizdį.

Pastarosios savaitės pasižymėjo ir seniai nematyta tarpinstitucinė vienybe. Iš tiesų, vasario 24 d. rytas prasidėjo bendra Lietuvos prezidento, premjerės ir Seimo pirmininkės spaudos konferencija – vaizdas, kurio jau seniai neteko matyti. Atrodo, kad karas padėjo užgesinti kai kuriuos konfliktus tarp prezidentūros ir Vyriausybės. Štai ilgus mėnesius institucijoms nepavyko sutarti dėl nuolatinio Lietuvos ambasadoriaus Europos Sąjungoje kandidatūros. Tačiau vos prasidėjus invazijai, prezidentūra ir užsienio reikalų ministerija vis dėlto rado abiem pusėm priimtiną pretendentą – juo tapo A. Pranckevičius.

Nemažai susitelkimo ir parlamente: Seimo nariai vienbalsiai pasmerkė Rusijos pradėtą karą, o valdančioji dauguma šiuo metu artėja prie susitarimo su opozicinėmis partijomis dėl naujos nacionalinės gynybos strategijos. Dar visai neseniai opozicija ragino G. Landsbergį atsistatydinti iš užsienio reikalų ministro pareigų dėl, esą, negebėjimo ginti Lietuvos interesų tarptautinėje erdvėje, tačiau šiandien tokių raginimų jau nebegirdėti.     

Trumpalaikis efektas

Vis dėlto, to paties politologo John Mueller tyrimai rodo, jog teigiamas reitingų efektas gali greitai išblėsti, mat didelės krizės išvargina visuomenę. Ir iš tikrųjų, jau galima įžvelgti pirmuosius įtrūkimus dabartinėje Vyriausybės strategijoje. Štai pabėgėliams skirtų būstų skaičius greitai menksta, nors atvykstančiųjų skaičius išlieka aukštas. Vietos taip pat greitai tirpsta šalies švietimo įstaigose.

Didelių sunkumų kelia ir rekordines aukštumas pasiekusi infliacija. Pastarosiomis dienomis prezidentas G. Nausėda nevengia pažerti kritikos ministrų kabinetui dėl, esą, nepakankamos paramos nuo kainų kilimo nukentėjusioms visuomenės grupėms. Infliacija Lietuvoje visad buvo vertinama kaip politiškai itin jautri tema, tad Vyriausybės negebėjimas susitvarkyti su kainų šoku gali suardyti pastarosiomis savaitėmis gautą pasitikėjimą. 

Reiktų prisiminti ir tai, jog Rusijos pradėtas karas nėra pirmoji krizė su kuria susiduria I. Šimonytės komanda. Koronaviruso pandemija, tapusi vienu didžiausiu iššūkiu nepriklausomos Lietuvos istorijoje, taip ir netapo visuomenės susivienijimo momentu. Atvirkščiai, įvestos pandemijos valdymo priemonės tik sustiprino visuomenės susipriešinimą. Belieka tikėtis, jog valdantieji pasimokė iš savo klaidų ir, karo audros akivaizdoje, sugebės išlaviruoti Lietuvos valstybės laivą.

Redakcija rekomenduoja