Ar atnaujinsime rotušę?

Alytus

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

73471

Skelbiamas ar­chi­tek­tū­ri­nis Alytaus mies­to cen­tro pa­sta­tų (te­at­ro ir ro­tu­šės) komp­lekso, pri­ei­gų ir fon­ta­no at­nau­ji­ni­mo vizijos kon­kur­sas.

Į diskusiją su pranešimu, kuo ypatinga centrinės Alytaus miesto aikštės istorija, kaip buvo projektuojamas ir statomas šis pastatas, kaip galėtų pasikeisti tris dešimtmečius išoriškai nepakitęs Alytaus rotušės pastatas jo 30-mečio proga buvo pakviesti miestelėnai, architektai, žurnalistai.

Didelio dėmesio sulaukė kau­niečio ar­chi­tek­to Sau­liaus Juš­kio atsiminimai. Jis yra mies­to te­at­ro rū­mų (1995–2008) ir sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­sta­to (1986–1989) au­to­rius. Taip pat suprojektuoti, bet neužbaigti san­tuo­kų rū­mai ir in­ži­nie­rių na­mai centre, šiuo metu privataus savininko apleisti ir tapę pastatu vaiduokliu.

Tuo­met, kai pro­jek­ta­vo Ro­tu­šės aikš­tės pa­sta­tų kom­plek­są, S. Juškys bu­vo jau­nas 31 me­tų ar­chi­tek­tas. Ro­tu­šės pa­sta­to pro­jek­tą re­cen­za­vo ar­chi­tek­tai, iš­sky­rę jį kaip „vi­sai ki­to­kios ko­ky­bės". Nors kolegos tuo me­tu abe­jo­jo, ar ta­ry­bų val­džia pro­jek­tą pa­lai­mins, lai­mė­to­ju paskelb­tas S. Juš­kys. Iš vi­so kon­kur­sui bu­vo pa­teik­ta 16 pro­jek­tų.

Ne­pai­sant aukš­tų vie­šų pro­fe­si­nių įver­ti­ni­mų, S. Juš­kio pa­ste­bė­ji­mu, gy­ven­to­jai nie­ko tei­gia­mo ne­įžvel­gė jo dar­buo­se, o ro­tu­šės pa­sta­to at­si­ra­di­mą ly­dė­jo kal­ti­nimai su­dar­kius is­to­ri­nę aikš­tę ir jos sa­vi­tą for­mą. Paklaustas, ką mano apie aikštėje esančių pastatų modernizavimą ir šiltinimą, architektas teigė, jog, jo nuomone, ro­tu­šę ga­li­ma šil­tin­ti tik iš vi­daus, o te­at­rą – gal­būt ir iš iš­orės. Pagrindinis argumentas – kokybiška ir charakteringa rotušės pastato apdaila.

Šiek tiek miesto centro istorijos – ją prieš diskusiją papasakojo muziejininkas Vilmantas Dunderis

Nuo XV a. pradžios Alytaus miestas kūrėsi ir augo abiejuose Nemuno krantuose. Kairioji miesto pusė iki XIX a. pabaigos buvo laikoma dešiniakrančio Alytaus priemiesčiu. Tarp 1795 ir 1915 m. abi miesto dalys praktiškai buvo skirtingi administraciniai vienetai, iš pradžių priklausę skirtingoms valstybėms, vėliau skirtingoms vienos valstybės gubernijoms. Tuo laikotarpiu susiformavo sąvokos: Vilniaus Alytus, Suvalkų Alytus. Tarpukario metais šias sąvokas pakeitė Pirmasis Alytus ir Antrasis Alytus. 1897 m. Rusijos imperijos visuotinio surašymo duomenimis, kairiakrantėje miesto dalyje gyveno daugiau kaip 2 000 gyventojų. Miestas buvo įsikūręs Nemuno pakrantės šlaituose ir viršutinėje terasoje. Jame buvo kelios pagrindinės gatvės, kurių susikirtime ir galėjo susiformuoti turgaus aikštė. Kada susiformavo Antrojo Alytaus turgaus aikštė, nėra tiksliai žinoma. 1855 m. šioje miesto dalyje kasmet pirmą pirmadienį po Šv. Kazimiero vykdavo metinis „jomarkas" (mugė). Vilniaus arba Pirmajame Alytuje XIX a. pabaigoje vykdavo du kasmetiniai „jomarkai". XIX a. pabaigoje abi miesto dalys buvo panašaus dydžio, tad ir turgaus bei „jomarkų" kiekis buvo panašus. 1923 m. Pirmajame Alytuje vykdavo du „jomarkai" ir vienas kassavaitinis turgus, Antrajame Alytuje – dvylika „jomarkų" ir du kassavaitiniai turgūs.

1924 m. Alytaus miesto taryba priėmė nutarimą, leidusį rengti turgus gatvėse. Šis nutarimas atskleidžia tuometinę Antrojo Alytaus situaciją. Senoji turgaus aikštė, buvusi Vilniaus, Kauno ir Nemuno gatvių sankirtoje, nebetenkino išaugusių miesto poreikių. Miestui reikėjo naujos turgaus aikštės. Tais pačiais metais Alytaus apskrities taryba panaikino minėtą miesto tarybos nutarimą ir nurodė, kad turgūs privalo vykti naujoje miesto turgaus aikštėje. Šis apskrities tarybos nutarimas leidžia spėti, kad 1924 m. naujoji turgaus aikštė jau buvo suformuota ir įrengta.

1922 m. pradėjus vykdyti žemės reformą, iš Alytaus dvaro nusavintų žemių nuspręsta kurti naujus miesto gyvenusiuosius rajonus. 1923 m. Alytaus miesto valdybos užsakymu apskrities technikas inžinierius Zenonas Rackevičius parengė miesto planą. 1924 ir 1926 m. Alytaus plėtros planą patvirtino Vidaus reikalų ministerijos Lietuvos atstatymo komisariatas (nuo 1925 m. Statybos inspekcija). Lietuvos centiniame valstybės archyve saugomas 1928 m. sudarytas naujo Alytaus rajono, vadinamo Pirmąja Kelmyne, planas. Jame matome naujos miesto aikštės kontūrus. Aikštė lygiašonio trikampio formos, su pailgintu vakariniu aikštės kampu, besitęsiančiu iki I Pėstininkų pulko gatvės (dab. Pulko gatvė). Rytinis aikštės kampas rėmėsi į natūralų pušyną. Pietiniame aikštės krašte suformuota Švietimo gatvė (dab. S. Dariaus ir S. Girėno gatvė). Šiaurinis kampas susisiekia su Prieglaudos gatve. Ši gatvė dalinai sutapo su šiandienine Savanorių gatve. Naujoji aikštė pavadinta Rinkos, o 1933 m. pervardinta Turgaus aikšte. Plečiant miesto gatvių tinklą, į Turgaus aikštės šiaurės vakarinę dalį išvesta Stoties (1933 m. pervadinta Savanorių) gatvė.

1941 me­tais bir­že­lio mė­ne­sį pra­si­dė­jus ka­rui, vo­kie­čių avia­ci­ja iš­grio­vė mies­to kvar­ta­lą tarp Turgaus aikš­tės ir Vil­niaus gat­vės. Tik 6-aja­me de­šimt­me­ty­je šie griu­vė­siai bu­vo su­tvar­ky­ti ga­lu­ti­nai.

Nuo Kom­jau­ni­mo iki Ro­tu­šės – ne­trum­pas ke­lias

1954 me­tais Tur­gaus aikš­tė per­va­din­ta Kom­jau­ni­mo aikš­te, o jos vi­du­ry­je pra­dė­tas for­muo­ti tri­kam­pis skve­ras. Tur­gus bu­vo iš­kel­tas į mies­to pa­kraš­tį. 1960 me­tais aikš­tės kam­pe pa­sta­ty­tas nau­jas kino te­at­ras „Dai­na­va", o se­na­sis aikš­tės grin­di­nys pa­slėp­tas po as­fal­tu (ne­di­de­lis jo ruo­žas ati­deng­tas ša­lia S. Da­riaus ir S. Gi­rė­no gat­vės, a. a. ar­chi­tek­tui Al­gir­do Mai­ne­liui pasirūpinus).

1964 me­tais ry­ti­nė­je aikš­tės da­ly­je pa­sta­ty­ta uni­ver­sa­li­ par­duo­tu­vė ir res­to­ra­nas „Ne­mu­nas", jie ga­lu­ti­nai su­dar­kė tri­kam­pį aikš­tės kon­tū­rą.

6-ojo de­šimt­me­čio pa­bai­go­je mies­te pra­dė­jo kur­suo­ti pir­mie­ji au­to­bu­sai, aikš­tė­je įreng­ta au­to­bu­sų sto­te­lė. Čia vyk­da­vo ir kas­me­tės ge­gu­žės bei lap­kri­čio de­monst­ra­ci­jos. 1969 me­tais piet­va­ka­ri­nia­me aikš­tės pa­kraš­ty­je pa­sta­ty­tas Bui­ti­nio gy­ven­to­jų ap­tar­na­vi­mo kom­bi­na­to pa­sta­tas.

Praėjusio amžiaus 8-jame dešimtmetyje sparčiai augant Alytaus miestui, pradėti rengti nauji miesto plėtros planai. Pradėta ieškoti vietos naujam miesto centrui. 1982 m. patvirtintas naujas miesto plėtros planas – jis numatė radikaliai pakeisti centrinę aikštę. Jos viduryje architektas S. Juškys suprojektavo miesto deputatų tarybos vykdomojo komiteto rūmus. 1986 m. prasidėjo pastato statybos darbai. 1989 m. sausio 27 d. iškilmingai atidaryti naujieji Vykdomojo komiteto rūmai.

paveikslelis1.jpg

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt