Aptarti sausros padariniai rajone

Alytus

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

91170

Varėnos rajono savivaldybėje įvyko Ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdis, kuriame aptarti sausros padariniai rajone ir kiti aktualūs klausimai. Jame dalyvavo Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta, mero pavaduotojas Giedrius Samulevičius, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Vilma Miškinienė ir pagrindinių rajono tarnybų vadovai.

Posėdžiui pirmininkavusi administracijos direktoriaus pavaduotoja V. Miškinienė domėjosi, kokie sausros padariniai ir situacija šiuo metu yra žemės ūkyje, miškuose, mieste, gyvenvietėse.

Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjas Irmantas Laniauskas informavo, kad birželio 17 dieną Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba paskelbė stichinę sausrą ir Varėnos rajone. Taip pat paminėjo, kad dėl sausros žemės ūkyje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija. Kaip teigė I. Laniauskas, iki liepos 9 d. dėl sausros į Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyrių jau kreipėsi per 100 rajono žemdirbių, o bendras pažeistos dirbamos žemės plotas viršija 3 000 ha. Nors nuo liepos mėn. pradžios pradėjo lyti, tačiau ilgalaikė sausra pažeidė augalų šaknyną ir sustabdė jų augimą.

Rajono meras Algis Kašėta domėjosi, kokios kultūros labiausiai nukentėjo. I. Laniauskas informavo, kad tokios tikslios informacijos dar nėra, bet tikrai aišku, kad labiausiai nukentėjo vasarojai, labiau pasisekė tiems žemdirbiams, kurie pavėluotai pasėjo grikius.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, stichinė sausra liepos 9 dieną pasitraukė iš visų šalies rajonų, kuriuose buvo fiksuota. Per laikotarpį nuo 2019 m. birželio 16 d. iki liepos 9 d. stichinė sausra buvo fiksuota trijose Lietuvos savivaldybėse: Varėnos, Elektrėnų ir Trakų. Dar dviejose savivaldybėse (Birštono ir Švenčionių) sausas periodas buvo pasiekęs pavojingo meteorologinio reiškinio – sausringo laikotarpio – rodiklius. Daugelyje šalies rajonų taip pat buvo labai sausa, tačiau nei pavojingos, nei stichinės sausros rodikliai pasiekti nebuvo. Nepaisant to, nuostoliai žemės ūkiui ir kitiems sektoriams šiais metais yra ir bus išties dideli, net palyginti su praėjusiais metais, kai stichinė sausra buvo apėmusi gerokai daugiau, t. y. 24 šalies savivaldybes.

Miškų gaisringumo situacija liepos mėnesį pakito. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Varėnos regioninio padalinio vyriausiasis miškininkas Nerijus Ruoška informavo, kad šiuo metu situacija miškuose yra geresnė, sumažėjo gaisrų pavojus. Per šį laikotarpį Varėnos urėdijos miškuose kilo 19 gaisrų, kurių metu išdegė 3,3 ha. N. Ruoškos manymu, dėl to, kad miškuose buvo mažiau stovyklautojų, šiemet kilo mažiau gaisrų

Varėnos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadas Andrius Kandratavičius atkreipė dėmesį, kad Varėnos miškų urėdijos prižiūrimi miškai nesutampa su rajono ribomis. Jo duomenimis, šiemet rajono miškuose kilo 23 gaisrai, kurių metu išdegė 5 ha. Pernai per tą patį laikotarpį išdegė 18 ha. Šiais metais kilę gaisrai buvo pastebėti ankstyvuoju degimo metu, tad ir padariniai ne tokie skausmingi, negu galėjo būti. Taip pat jis akcentavo, kad Jakėnų seniūnijoje esantis durpynas kontroliuojamas intensyviau.

Sausros metu pastebėtas didesnis nudžiūvusių medžių kiekis. Varėnos rajono savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas Antanas Labanauskas informavo, kad plinta kenkėjas viršūninis žievėgraužis. Jis plinta miškuose ir mieste. Tam įtakos turi klimato pokyčiai, sausra. Šiais metais Varėnos parke jau teko išpjauti 26 pušis, o mieste pavienius medžius.

VĮ Valstybinių miškų urėdijos Varėnos regioninio padalinio vyriausiasis miškininkas Nerijus Ruoška informavo, kad miškuose, matyt, dėl klimato kaitos ir skurdaus dirvožemio nevaldomai plinta viršūninis žievėgraužis. Jis pastebėjo, kad buvusios Valkininkų urėdijos teritorijoje, kur daugiau lapuočių, šis kenkėjas plinta žymiai mažiau.

Posėdyje Varėnos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Donatas Jonauskas supažindino su situacija Varėnos rajone ir Lietuvoje dėl afrikinio kiaulių maro. Paminėjo, kad mūsų rajone nuo metų pradžios nušauti 58 šernai ir tik 3-juose nustatytas afrikinio kiaulių maro užkratas. D. Jonausko manymu, dėl ankstyvos stiprios kaitros sumažėjo vabzdžių, pernešančių minėtąjį užkratą.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja V. Miškinienė padėkojo tarnybų vadovams ir pažymėjo, kad labai svarbu visoms tarnyboms glaudžiai bendradarbiauti, kad susidariusios ekstremaliosios situacijos metu problemos būtų sprendžiamos operatyviai.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt