Apraudama etatinio apmokėjimo reforma

Trečią savaitę Lietuvoje vykstantys pedagogų streikai tampa sunkiai prognozuojami. Švietimo ir mokslo ministerijoje nakvojantys, per langus lipantys pedagogai akivaizdžiai demonstruoja, kad nori permainų čia ir dabar. Nors Klaipėdos rajono pedagogai dirba įprastu grafiku, tačiau kolegas palaiko morališkai: sekmadienį prie Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos buvo degamos žvakutės.

Stringančios derybos su streikuojančiais pedagogais paralyžiavo ugdymo procesą dalyje Lietuvos mokyklų. Siekdamas stabilizuoti padėtį premjeras Saulius Skvernelis dar pirmadienį priėmė sprendimą keisti švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę. Toks pat likimas tądien laukė kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson bei aplinkos ministro Kęstučio Navicko.

Nuvertintas viešasis sektorius

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė išplatintame viešame kreipimesi į S. Skvernelį akcentavo, jei nevyks derybos dėl švietimo darbuotojų keliamų reikalavimų, padėtis gali tapti nekontroliuojama visame viešajame sektoriuje.

„Ilgus metus viešasis sektorius buvo nuvertintas, laikomas tiesiogiai pelno nekuriančiu ir todėl nevertu ypatingo dėmesio ir finansavimo sektoriumi. Tačiau čia dirbantys žmonės turi kantrybės ir trypiamos savigarbos ribas, ir tik laiko klausimas, kada mokytojais paseks medikai, dėstytojai, kultūros, socialiniai darbuotojai, valstybės tarnautojai, teisėsaugos pareigūnai ir daugybė kitų profesijų žmonių, dirbančių biudžetiniame sektoriuje“, – rašoma kreipimesi.

Anot pedagogų, jokie milijonai neišgelbės šalies nuo išorinių grėsmių, jei joje gyvenantys žmonės jausis žeminami, todėl premjero prašyta suvaldyti kilusią krizę.

Asociacijos „Lietuvos tėvų forumas“ pirmininkas Darius Trečiakauskas įsitikinęs, jog streiką, kaip pilietinės pozicijos raišką, mokytojai pasirinko ne patys. Būtent ŠMM valdžia savo neprofesionaliais sprendimais, visišku ignoravimu ir nenoru tartis pedagogų bendruomenę grubiai nustūmė socialinių protestų ir vienintelės likusios kraštutinės priemonės – streiko link.

Prie Savivaldybės – žvakutės reformai

Žvarbią sekmadienio pavakarę apie 30 pedagogų, jų artimųjų ar palaikančių žmonių susirinko prie Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos pastato. Ant laiptų uždegtos kelios dešimtys žvakučių buvo skirtos švietimo reformai, kuri, užuot stiprinusi pedagogų bendruomenę, ją žemina, skaldo. Žvakučių degimo akcija nuvilnijo per visą Lietuvą.

Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinės sąjungos Klaipėdos rajono susivienijimo pirmininkė Renata Anužienė „Bangai“ teigė, jog etatinio darbo apmokėjimo reforma įvesta skubotai ir reikalauja pataisymų. Anot jos, permainų reikėjo, tačiau bėda ta, kad dabartinėje teisinėje bazėje labai daug galimų interpretacijų, nėra tikslumo, todėl randasi įvairūs nesusikalbėjimai. „Pati uždegiau žvakutę prie Savivaldybės administracijos pastato. Labai daug kolegų nebuvo, nes, suprantama, sekmadienio vakaras, daugelis ruošiasi į darbus. Stigo informacijos apie akciją. Be to, žvakučių deginimas tarsi betikslis, juk ne su pastatais reikia kalbėtis, o su atitinkamais žmonėmis vesti derybas“, – įsitikinusi R. Anužienė.

Paklausta, ar džiaugiasi, kad J. Petrauskienei reikia atsisveikinti su švietimo ir mokslo ministrės postu, atsakė: „Nemanau, kad naujai atėjęs ministras panaikins reformą. Jam bus labai sunku, jei nėra susipažinęs su dabartiniais teisės aktais. Tam reikės laiko, tad gali būti, jog visi mūsų reikalavimai dar nusitęs.“

Rajono švietimo darbuotojai iki Naujųjų neprisijungs

Klaipėdos rajono susivienijimo pirmininkė R. Anužienė „Bangai“ sakė, jog iki Naujųjų metų rajono pedagogai prie streiko neprisijungs, nes paprasčiausiai nespės įvykdyti visų reikalingų procedūrų. Tačiau jei iki Naujųjų metų streikai tęsis ir nebus daroma jokių pakeitimų, tai yra tikimybė, jog rajono švietimo darbuotojai taip pat skelbs streiką. R. Anužienė akcentavo, jog reikia ilgalaikės švietimo reformos, kad būtų jos nuoseklumas, tęstinumas.

Ar šiuo metu streikuojantys Lietuvos pedagogai gaus atlygį, tebėra atviras klausimas. Pasak R. Anužienės, tai turėtų paaiškėti, kai bus tariamasi dėl streiko nutraukimo. Paprastai deramasi su darbdaviu, šiuo atveju savivaldybėmis. Premjeras S. Skvernelis anksčiau yra išsakęs savo nuomonę, jog mokėti nereikėtų.

Gargždų „Minijos“ progimnazijos tarybos pirmininkas (tėvų atstovas) Audrius Žemgulis džiaugėsi, kad rajono pedagogai dar nepristigo kantrybės ir neprisijungė prie streikuojančiųjų, ugdymo procesas vyksta. „Šioje situacijoje, manau, didžiausia problema yra ta, kad Švietimo ir mokslo ministerija negebėjo komunikuoti su mokytojais, pasigesta pagarbos pedagogams. Tai žymiai svarbiau nei keliais procentais didesnis atlyginimas“, – įsitikinęs A. Žemgulis.

Nepritaria drastiškiems kovos būdams

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius prisipažino apie mokytojų žvakučių degimo akciją sužinojęs tiesiog socialiniame tinkle „Facebook“. Nusprendęs ateiti ir pabendrauti su pedagogais. Sekmadienio pavakarę būreliais diskutavo ne tik apie švietimo sistemos opas, bet apie visą viešąjį sektorių: kultūros darbuotojus, medikus ir t. t.

„Pedagogų įsikūrimas Švietimo ir mokslo ministerijoje ar laipiojimas per langus – man nepriimtinos priemonės, aš tokiems žingsniams nepritariu. Manau, yra kur kas geresnių formų, sprendžiant susiklosčiusią situaciją. Juolab kad ne visada suvokiama, kokios yra galimybės pačios švietimo ir mokslo ministrės. Tai tolygu, jog rajono pedagogai apsigyventų Švietimo skyriuje ir manęs reikalautų pakelti, pavyzdžiui, darželio auklėtojoms 20 proc. atlyginimus. Nei ministrė, nei aš to padaryti savo nuožiūra negalime“, – susidariusią padėtį vaizdžiai komentavo A. Petravičius.

Tačiau jis pripažino, kad įvedant etatinį darbo apmokėjimą buvo padaryta klaidų: „Kai prasidėjo pedagogų bruzdėjimas ir nepasitenkinimas, toliau buvo transliuojama žinia, kad tik maža dalis pokyčiams nepritaria. Nebuvo bandoma iškart išsiaiškinti, kur problema, kaip modelį koreguoti. Streikai parodė, kad situacija nėra tokia graži, kokia ji kartais nupiešiama.“

Priminsime, jog, ŠMM duomenimis, norint įgyvendinti visus profesinių sąjungų reikalavimus papildomai vieniems metams reikėtų apie 297 mln. eurų.

KOMENTARAS

• Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Raimondas SIMONAVIČIUS: „Pedagogų streikus vertinu teigiamai, visos priemonės tikslui pasiekti yra priimtinos. Manau, kad pedagogų etatinio apmokėjimo sistema buvo įvesta skubotai ir jai nepasiruošus. ŠMM privalo skubiai taisyti savo klaidas, o Vyriausybė skirti lėšų pakankamam pedagogų finansavimui. Pabendravęs su rajono pedagogais girdėjau įvairių nuomonių, tačiau, kad pedagogo darbas nėra tinkamai įvertintas, tai faktas.“