Aplinkosaugininkai perspėja, kas gresia už nelegalų atsikratymą asbesto šiferio atliekomis

Tauragė

Regionuose veikiančios didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės iš vieno gyventojo (rinkliavos mokėtojo) per metus nemokamai priimama iki 15 asbestinio šiferio lapų. / Redakcijos nuotr.

Brigita ŠliužaitėŠaltinis: Etaplius.lt

176368

„Mūsų laikas“ sulaukė kelių sunerimusių jurbarbarkiečių skambučių – pasidalino įtarimais, kad jų kaimynai asbesto šiferio liekanų galėjo atsikratyti neleistinais būdais – išveždami į mišką ar tiesiog užkasdami. Ši informacija pasirodė panašiu metu, kai vienoje Vilniaus miesto statybvietėje rastas itin didelis kiekis asbesto turinčių statybinių atliekų. Aplinkos apsaugos departamento (AAD) vertinimu, netoli oro uosto neteisėtai iki 6 metrų gylyje gali būti palaidota apie 10 tūkst. tonų asbesto turinčios senų stogų dangos. „Mūsų laikas“ pasidomėjo, ką apie asbesto atliekų tvarkymą privalo žinoti gyventojai bei kokios nuobaudos laukia tų, kurie, jei paaiškėtų, asbesto šiferio liekanų atsikrato jas užkasdami.

Pastaruoju metu daug žmonių keičia savo namų asbestinius stogus į naujus. Tačiau gyventojai ne visada nuo stogo nuimtas šiferio atliekas, turinčias asbesto, sutvarko pagal reikalavimus, „Mūsų laikui“ komentavo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Raseinių aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Gediminas Tamašauskis. Asbestas yra pavojingas tuomet, kai yra skaidomas (laužant, ardant), kadangi jo skaidulos sklinda ore. „Įkvepiamos asbesto skaidulos lyg adatėlės susminga į kvėpavimo takų audinį ir tampa įvairių nepagydomų vėžinių susirgimų priežastimi“, – pabrėžia pašnekovas, primindamas, kad gyventojų aplinkoje ar įmonių veikloje susidariusios asbesto turinčios atliekos privalo būti priduodamos tik turintiems teisę tokias atliekas surinkti ir tvarkyti atliekų tvarkytojams.

Regionuose veikiančios didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės iš vieno gyventojo (rinkliavos mokėtojo) per metus nemokamai priimama iki 15 asbestinio šiferio lapų. Susmulkintas, subyrėjęs asbestinis šiferis priimamas tik supakuotas. Gyventojai, turintys didesnį asbesto atliekų kiekį, už nustatytą įkainį, jį turi savo transportu pristatyti į regioninį atliekų sąvartyną. Svarbu atliekas sukrauti taip, kad transportuojant atliekos nesklistų į aplinką ir nebūtų teršiama gamta.

G. Tamašauskis pažymi, kad asmenims, išmetusiems pavojingas atliekas į aplinką, gresia administracinė atsakomybė pagal LR administracinio nusižengimų kodekso 247 straipsnį. Be to, gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą, kurios tarifas siekia 10 426 eurus už 1 toną.

 Apie nelegalų šiferio sąvartyną Vilniuje

Aplinkosaugininkams atvykus į statybvietę Vilniuje nustatyta, kad teritorijoje negiliai po gruntu užkastos statybinės atliekos, kurių sluoksnis vietomis gali siekti apie 6 metrus. Preliminariais duomenimis, nelegaliai gamtoje pašalinta apie 10 tūkst. tonų atliekų. Dėl šio įvykio aplinkosaugininkai pradėjo tyrimą.

„Statybvietėje plika akimi galima matyti asbesto nuolaužų. Šiuo metu pradėtas tyrimas, kad nustatytume, kiek tiksliai, kaip giliai ir kokioje teritorijoje atliekos užkastos. Mūsų, kaip aplinkosaugininkų, tikslas pasiekti, kad tokia didelė žala aplinkai būtų kaip įmanoma greičiau pašalinta, ir nustatyti šį nusikaltimą padariusius asmenis“, – teigė Aplinkos apsaugos departamento direktorius Raimondas Sakalauskas.

Aplinkosaugininkai, atvykę į teritoriją, surašė patikrinimo aktą. Preliminariai nustatyta, kad teritorijoje gali būti palaidota apie 10 tūkst. tonų mišrių statybinių atliekų. Įmonė įpareigota šioje teritorijoje sustabdyti darbus, iki bus detaliai įvertinta padaryta žala ir parengtas aplinkos atkūrimo planas.

Palyginimui, Vilniaus regiono nepavojingų atliekų sąvartyne per metus leidžiama pašalinti ne daugiau kaip 2,5 tūkst. tonų asbesto turinčių atliekų.

Taip pat, aplinkosaugininkams atliekant įmonės teritorijos apžiūrą, nustatyta, kad užteršta teritorija galimai tęsiasi ir už tikrinamos įmonės valdomos teritorijos ribų. Dėl šios priežasties taip pat bus tikrinamos ir šalia esančios teritorijos. Siekiant detaliai išsiaiškinti pažeidimo mastą ir keliamą grėsmę, bus kreipiamasi į Lietuvos geologijos tarnybą.

Artimiausiu metu Aplinkos apsaugos departamentas kreipsis į teisėsaugos institucijas, prašydamas ištirti nusikalstamą veiką. Dėl taršos pradėtas tyrimas, bus tikslinama ir skaičiuojama gamtai padaryta žala.

Pasak R. Sakalausko, toks aplinkoje pašalintų pavojingų atliekų kiekis sukuria apie 30 mln. eurų žalą aplinkai. Aplinkos ministerija tikisi, kad atliekų šalinimo kur papuola problemą padės spręsti netrukus įsigaliosiantis atliekų tvarkytojų civilinės atsakomybės draudimo instrumentas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt