Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos vicepirmininkė Dijana Rupeikienė
VisuomenininkaiŠaltinis: Etaplius.LT
Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (toliau – LAASDPS) atstovaudami profesinės sąjungos narių teisėtus interesus, kartu su Lietuvos pasienio pareigūnų profesine sąjunga, Ugniagesių gelbėtojų profesine sąjunga, Lietuvos policijos darbuotojų profesine sąjunga, Viešojo saugumo pareigūnų profesine sąjunga ir profesine sąjunga „Ekspareigūnai”, kreipėsi į politines partijas kviesdami susitarti, dėl pareigūnų bendruomenei reikalingo sprendimų priėmimo, įgyvendinimo aktualiausiais probleminiais klausimais.
Pasak LAASDPS vicepirmininkės D. Rupeikienės „...Nuošalyje palikti ne tik aplinkosaugininkai, bet ir statutiniai pareigūnai. Šiai dienai kartu su statutiniais pareigūnais aplinkosaugininkų bendruomenė neišvengiamai turi įsitraukti į platesnius sprendimų ieškojimo būdus, reikalaujant politinių sprendimų. Pasigendame pagrįstų ir racionalių sprendimų, kurie būtų orientuoti į pažangios, efektyvios teisėtvarkos ir valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės sistemų kūrimą ir stiprinimą, stokojama ir politinės valios“. Eilę metų matome tendencingai prastėjančią situaciją Aplinkos ministerijos pavaldžiose įstaigose. Liko neįgyvendinti politikų įsipareigojimai skirti daugiau dėmesio konkurencingam darbo užmokesčiui ir motyvacinei sistemai. Aplinkos apsaugos sistemoje, turime tokią kasdienybę, kai tik papildomos ar naujos funkcijos perduodamos aplinkosaugininkams vykdyti be skiriamo nuoseklaus finansavimo. LAASDPS nepertraukiamai ieško sprendimų Aplinkos ministerijos lygmenyje, kad aplinkosaugininkams už vykdomas visas funkcijas, papildomus darbus būtų skiriamas ir finansavimas. Tuo principu vienas iš pirmų siūlomų derybinių klausimų kviečiant politines partijas sutarti – dėl Aplinkos ir Vidaus reikalų ministerijoms pavaldžių įstaigų 2025 m. darbo užmokesčio fondo asignavimų didinimo. Pažymėtina, kad prie svarbių klausimų kviečiame politines partijas sutarti ir dėl Bazinio darbo užmokesčio dydžio peržiūrėjimo kiekvienais metais, o ne kas 2 metus.
Kokią mes apsaugą galime pasiūlyti visuomenei, kai Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento sistemoje, šiai dienai, trūksta maždaug 1000 ugniagesių gelbėtojų, kai toli gražu ne visų policijos ir Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų darbo mėnesinis užmokestis į rankas siekia 1000 eurų. Vyraujantis aplinkosaugininkų ir statutinių pareigūnų trūkumas lemia, kad esami pareigūnai yra nuolat priversti dirbti viršvalandžius, turėti padidintą darbo krūvį, dėl ko nukenčia darbo kokybė, kyla reali grėsmė visuomenės saugumui. Valstybės tarnybos reformos banga, pakeičiant Valstybės tarnybos įstatymą ženkliai pablogino darbuotojų finansinę padėtį ir sumažino lūkesčius gauti adekvačiai teisingą atlygį, o įstaigų vadovams atvėrė duris į didesnio asmeninio darbo užmokesčio gavimą. Minimos reformos metu, kai mūsų pareigūnams mažino socialines garantijas, tam nepritarėme ir prieštaravome, diskusijų, susitikimų, LR Seimo posėdžių metu girdėjome daug pasipiktinimo ir iš LR Seimo narių, ir pritarimo mūsų bendruomenei, kad Valstybės tarnybos reforma diskredituoja mūsų bendruomenę, tad šiuo kreipimusi ir vieną iš derybinių klausimų keliame, tai grąžinti 30 proc. priedą už darbo stažą valstybės tarnyboje, kuris buvo sumažintas iki 20 proc. įgyvendinus valstybės tarnybos reformą.
Atrodo, kad pastaruoju metu aplinkosaugininkų ir statutinių pareigūnų problemos, jų sistemų (ne)efektyvumas iš tikro rūpi tik profesinių sąjungų bendruomenėms. Viliamės konstruktyvaus ir deramo sutarimo su politinėmis partijomis, nes privalo būti užtikrinta aplinkosaugos ir teisėsaugos institucijose dirbančių žmonių gerovė, o kartu ir visuomenės saugumas.
Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos vicepirmininkė
Dijana Rupeikienė