Aplinkos ministerijai skatinant mėgėjišką žvejybą, verslininkai piktinasi

Aplinkos ministerijos sprendimą toliau neplėtoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse žvejai verslininkai vadina neracionaliu ir politiškai angažuotu. Tuo metu Aplinkos ministerija teigia, kad reikia labiau skatinti mėgėjišką žvejybą, nes būtent ji neša didesnę naudą aplinkai ir padeda surinkti daugiau mokesčių.

Pasak Lietuvos žvejų verslininkų asociacijos prezidento Jurijaus Petrovo, esami verslinės žvejybos apribojimai yra nenaudingi.

„Vidaus vandenų verslinės žvejybos uždraudimas nieko neišspręs. Žinoma, jei nekalbame apie grobuonišką gaudymą, kai kažką pagavai ir tyliai pardavei, kuris jokiu būdu nėra skatintinas. Kalbu apie tai, kai ta pagauta žuvis yra aiškiai realizuojama, ir yra aišku, kokiam reikalui ji buvo sugauta. Pavyzdžiui, žmogus turi įmonę, yra darbo vietos, ta pagauta žuvis patenkina aplinkinių žmonių, galų gale kokios nors gyvenvietės, poreikius“, - sakė J. Petrovas.

Kaip pavyzdį jis pateikė mėgėjų ir verslininkų pagaunamą žuvų kiekį. Anot jo, Kuršių mariose kasdien žvejoja apie tūkstantį žvejų mėgėjų, ir kiekvienas jų per dieną pagauna apie kilogramą, arba 12 vienetų, stintų.

„Kai tūkstantis pagauna po kilogramą stintų, susidaro tona. O būna, kad pagauna ir po 200-300 tų žuvų, tai per mėnesį yra pagaunama jau 30 tonų stintų. Gaudoma yra gruodį, sausį, vasarį ir kovą, tai per sezoną jie vidutiniškai pagauna 120 tonų. Tuo tarpu priekrantės žvejai tiek nepagauna per visą sezoną naudodami tinklus. Sakykime, per visą sezoną jie pagauna apie 100 tonų, tai čia jau labai daug“, - kalbėjo J. Petrovas.

Pasak jo, verslinė žvejyba padeda tenkinti viešąjį interesą, nes žuvis patenka ant vartotojų stalo, tuo tarpu žvejai mėgėjai to nedaro. Jis taip pat prognozavo, kad, jei verslinė žvejyba būtų uždrausta ir Kuršių mariose, atsirastų daug bedarbių, nes ištisos žvejų verslininkų kartos tuo užsiėmė visą gyvenimą.

Tuo metu Asociacijų sąjungos „Žuvininkų rūmai“ prezidentas Leonas Kerosierius tokį valdžios sprendimą siejo su politiniu angažuotumu.

„Tai yra politinis angažuotumas, politikams reikia daugiau balsų, ir priimami sprendimai, kurie daugiau duoda rinkėjų balsų. Tai žvejai mėgėjai, nes jų yra daugiau nei 100 tūkst., o žvejų verslininkų yra tik keletas šimtų“, - komentavo L. Kerosierius.

Jis Aplinkos ministerijos argumentus,kad verslinės žvejybos plėtros ribojimas padeda išsaugoti žuvų išteklius, vadino neapgalvotais.

Anot jo, žvejams verslininkams turėtų būti leidžiama žvejoti ir kituose vandens telkiniuose, ne tik Kuršių mariose, kurios sudaro 22 procentus visų vidaus vandenų ploto.

„Verslininkams leidžiama žuvauti tik ežeruose, kurie yra didesni nei 200 hektarų, o tokių ežerų Lietuvoje yra apie 100 ne daugiau“, - pažymėjo L. Kerosierius.

Tuo metu aplinkos viceministras Martynas Norbutas aiškino, kad tais metais, kai verslinė žvejyba vidaus vandenyse buvo plačiai leidžiama, poveikis aplinkai buvo neigiamas, o surenkamų lėšų iš mokesčių taip pat buvo nedaug.

„Dabar, kai įvestas kitoks reguliavimas, iš esmės atsistatė ir žuvų populiacija, gerėja ir būklė ežeruose. Taip pat yra žymiai daugiau surenkamų lėšų, kurios vėlgi yra investuojamos į tuos pačius ežerus, kontrolę, jų būklės gerinimą“, - teigė M. Norbutas.

„Daug naudingiau turėti mėgėjišką žvejybą, nes žmonės, kurie žvejoja Lietuvoje, čia pasilieka, jie nebeieško vietų kitur. Jie jau keli metai nevažiuoja į tą pačią Latviją, kur verslinė žvejyba buvo ribojama daug anksčiau, ir vien tai, kad jie važiuoja prie ežerų, reiškia, kad yra naudojamasi infrastruktūra, o tai skatina ir vietinį turizmą. Tai yra daug tvariau aplinkos požiūriu, negu skatinti važiuoti kažkur toli ir iš esmės mėgėjiška žūkle užsiimti kitur. Jie palieka pinigus būtent čia pirkdami bilietus, ir tokiu būdu mes taip pat surenkame vis daugiau lėšų“, - sakė jis.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žuvininkystės departamento direktorė Agnė Razmislavičiūtė-Palionienė Eltai atsiųstame komentare teigia, kad ministerija pritaria sprendimui riboti verslinę žvejybą.

„Žemės ūkio ministerija džiaugiasi gerėjančiais ežerų žuvingumo rodikliais ir remia tvarią ir protingą žvejybą, kuria verčiantis ir užsiimant galvojama ne tik apie skrandį ar piniginę, bet, visų pirma, - apie žuvis ir gamtą“, - rašoma atsakyme.

Aplinkos ministerija praėjusią savaitę paskelbė, kad verslinė žvejyba vidaus vandenyse plėtojama nebus.

Šiuo metu verslinė žvejyba leidžiama tik Kuršių mariose, Nemuno deltoje ir polderiuose.

Įstatymas, draudžiantis verslinę žvejybą, įsigaliojo 2015 metais, įsakius tuomečiam aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui.

Aplinkos ministerijos duomenims, vidutiniškai Lietuvoje yra apie 170 tūkst. žvejų mėgėjų, tuo tarpu versline žvejyba užsiima apie 300 žmonių.

Teigiama, kad 2011-2016 metų laikotarpiu žuvų ištekliai buvo ištirti 384 ežeruose ir tvenkiniuose. Anot ministerijos, tyrimų rezultatai rodo, kad nuo 2011 iki 2016 metų bendra žuvų biomasė ežeruose vidutiniškai padidėjo apie 1,5 karto, o vidutinis žuvies svoris - apie 1,3-1,4 karto.

ELTA