Trys profesinių sąjungų centrai surengė protesto akciją

DIJANA RUPEIKIENĖ (1)
Lietuva
Visuomenininkai Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Visuomenės aktyvistai

Šių metų spalio 13 dieną prie LR Seimo vyko mitingas. Solidarizuodamiesi su visos Europos profesinėmis sąjungomis, protestuojančiomis prieš gresiantį griežtą taupymą ir atlyginimų „įšaldymą“, trys profesinių sąjungų centrai (LPSK, „Solidarumas“, Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga) surengė protesto akciją Vilniuje.

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos vicepirmininkė ir Filialo Aplinkos apsaugos departamente vadovė Dijana Rupeikienė kartu su kolegomis dalyvavo protesto eitynėse-mitinge ir išsakė savo pastebėjimus, lūkesčius bei reikalavimus.

Filialo Aplinkos apsaugos departamente vadovės Dijanos Rupeikienės teigimu, „šiandien turime priimtą Valstybės tarnybos įstatymą, kuris sumažino darbuotojų socialines garantijas ir įtvirtino visišką vadovų diskrecijos teisę“. Kaip teigia D. Rupeikienė, visuomenė iš Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų tikisi bei reikalauja, kad laiku būtų pagautas brakonierius, kad į aplinką tekančios nuotekos būtų sustabdytos laiku, kad piktavališki ūkinės veiklos vykdytojai neterštų aplinkos, kad atliekų kaupai nesusidarytų miškuose. „Pareigūnai dirba negailėdami nei jėgų, nei laiko, tačiau ar kas pagalvoja, kad visą darbą jie turi nudirbti, kai vyrauja etatų trūkumas naujoms funkcijoms vykdyti?“ – klausia D. Rupeikienė.

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos vicepirmininkė D. Rupeikienė kartu su kolegomis nurodo, kad šiuo metu virš 50 etatų, Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos, yra visiškai neužimtų. Tuo tarpu Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijoje dirba tik 11 žmonių, kurie turi reaguoti į visus gaunamus skundus, atlikti planinius patikrinimus, o Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijoje tik 5 žmonės, kurie analogiškai turi atlikti planinius patikrinimus, reaguoti į skundus.

Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone aplinkos apsaugos inspekcijoje iš viso dirba 16 žmonių, kur efektyvi įmonių kontrolė laikosi ant saujos žmonių. Iš viso aplinkosaugos kontrolę vykdančių pareigūnų Lietuvoje yra šiek tiek daugiau nei 400. Šiems žmonėms dėl neužpildytų etatų tenka milžiniškas darbo krūvis, o kartu ir didžiulė atsakomybė.

Eitynėmis-mitingu norima atkreipti dėmesį, kad 2023 m. Aplinkos ministerijos institucijos gyveno su nedidėjančiu finansavimu darbo užmokesčio fondui lyginant su 2022 metais.

Aplinkos ministras, Simonas Gentvilas, patvirtino, kad finansavimas darbo užmokesčio fondui 2024 m. bus 5 proc. didesnis nei šiais metais. Pagal pateiktus ministro preliminarius darbo užmokesčio fondo finansinius padidėjimo rodiklius ir profesinės sąjungos atliktus paskaičiavimais, tokio augimo užtektų tik vienos institucijos gelbėjimai (pavyzdžiui, Aplinkos apsaugos departamentui).

Filialo Aplinkos apsaugos departamente vadovė D. Rupeikienė kelia klausimą: „o kur Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, Valstybinė miškų tarnyba, Aplinkos apsaugos agentūra, Saugomų teritorijų sistemos darbuotojai? Šiose institucijose dirbančių žmonių padėtis yra tiesiog graudi“.

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga su Aplinkos ministerija veda nesibaigiančias diskusijas, derasi, kad aplinkos apsaugos sistemos sektoriuje dirbantys darbuotojai negautų mažiau nei 895 eurų į rankas. Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga reikalauja, kad sistemos darbuotojų darbo užmokestis 2024 metais kiltų ne mažiau, kaip 10 proc.

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos vicepirmininkės ir Filialo Aplinkos apsaugos departamente vadovės D. Rupeikienės teigimu, aplinkosaugininkams rūpi ir jie deda visas pastangas, kad gavus skundą jis būtų kuo greičiau išnagrinėtas, kad laiku visuomenės nariai gautų konsultacijas, kad kuo skubiau būtų užkirstas kelias gamtos teršimui.

Visgi tai turi būti svarbu ne tik aplinkosaugininkams, visuomenei, bet ir sprendimų priėmėjams, užtikrinant ne mažesnį, kaip 10 proc. finansavimą ir suvokiant, kad reikia didinti aplinkosaugininkų skaičių. Pasak Dijanos Rupeikienės sprendimų priėmėjai lyg ir priprato, kad aplinkosaugininkai tokiomis sąlygomis vykdo savo funkcijas, todėl laikas daryti išvadas ir „spaudžiant mygtukus“, balsuojant įvertinti esamą situaciją, prisiimant atsakomybę.