Aplink Gargždų karjerus – piktavalių paliktos šiukšlės

Gargždų karjerai vasarą traukia poilsiautojus, pasiilgusius maudynių, visais metų laikais – žvejus mėgėjus, aktyvaus poilsio entuziastus ir… šiukšlėmis nusprendusius gamtoje atsikratyti žmones. Tiesa, žiemą, jei yra sniego, ne visi prie karjerų vedantys keliai nuvalyti, tad šiukšlinti gamtoje yra natūralių kliūčių. Tačiau pavasarį, vasarą, o ir rudenį iš namų vežama viskas, kas nereikalinga. Kaip sprendžiama šiukšlinimo problema, „Banga“ teiravosi Gargždų seniūnės Indrės Žiedienės. Informacijos pateikė ir aplinkosaugininkai.

Nuo dėžutės – iki fotelio

Keliolika kartų per metus „Bangos“ redakcija sulaukia miškų, upių, karjerų, kitų vandens telkinių šiukšlintojais pasipiktinusių skaitytojų skambučių. Ir patys žurnalistai vaikštinėdami gamtoje pamato tai, kas liudija arba žmonių sąmoningumo stoką, arba piktavališkumą. Nuolat rašome apie šiukšlių rūšiavimą, skelbiame informaciją, kur vežti stambiąsias ir žaliąsias atliekas, kurių negalima mesti į komunalinių atliekų, rūšiavimo konteinerius, tačiau vieni apie tai arba neskaito ir nieko nenori žinoti, arba žino, bet nepaiso tvarkos ir elgiasi nemąstydami apie gamtai, o kartu ir sau daromą žalą. „Nesuprantu, koks žmogus gali atvežti prie karjerų fotelį ir specialiai jį nuridenti nuo gana stataus skardžio į vandenį arba suversti krūvas padangų“, – kartą stebėjosi į redakciją paskambinusi gargždiškė. Prie vieno Gargždų karjero ilgai voliojosi poroloninis čiužinys, mėtėsi skalbimo mašinos korpusas, o kiek televizorių buvo atsikratyta abipus kelio, skiriančio du karjerus ir sukančio „Gargždelės“ sodininkų bendrijos link, sunku būtų suskaičiuoti. Kai kurios šiukšlės palaidos (gal vežė priekaboje ir išvertė), kitos maišuose, kad neišbyrėtų, jei vežė bagažinėje. Vienuose maišuose – supuvę obuoliai, kituose – statybos atliekos, trečiuose išrautos nebereikalingų gėlių šaknys. Kaip visada visas šiukšles „vainikuoja“ automobilių padangos, kurios vienur į krūvą sukrautos, kitos prie pat vandens arba vandenyje. Šiukšlių sąrašą būtų galima tęsti iki žvejų paliekamų plastikinių dėžučių su masalu, polietileninių maišelių, vienkartinių maisto pakuočių, gėrimų taros, o paskutinis šokiravęs radinys – į vandenį netoli „Gargždelės“ sodininkų bendrijos išpiltos polistireno granulės. Apie tai informavome Gargždų seniūnę Indrę Žiedienę ir Aplinkos apsaugos departamento (AAD) prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekciją.

Trukt už vadžių…

Sužinojusi apie šiukšles, Gargždų seniūnė I. Žiedienė apvažiavo karjerų teritoriją ir įsitikino, kad pranešimas teisingas. Ji sakė, kad buvo susemtos polistireno granulės, surinktos tuo metu pastebėtos šiukšlės, padangos, o stambiosios atliekos išvežtos į „Gargždų švaros“ aikštelę Statybininkų gatvėje. „Teritoriją paprastai tvarkome kartą arba du per sezoną. Vietose, kur matome, kad vis pakartotinai išverčiamos šiukšlės, esame ne kartą statę stendukus su informacija apie stambiųjų atliekų surinkimo aikšteles, kurias net dvi turime pašonėje, – vardijo Gargždų seniūnė. – Labai apmaudu, kad vis dar atsiranda žmonių, kurie nesiorientuoja, kaip tvarkytis su atliekomis. Kito kelio, kaip informacijos sklaida, nežinau.“ Ironiška, bet ten, kur seniūnija buvo pastačiusi informacinius stendus su stambiųjų atliekų surinkimo aikštelių adresais, matėsi ir šiukšlių krūvos. Gal kam pasirodė, kad tai ir yra ta aikštelė?

Prie Gargždų karjerų galima ateiti ir atvažiuoti iš „Gargždelės“ sodininkų bendrijos pusės, Kuršlaukio gatve nuo vandens bokšto, iš pramoninio rajono. Praėjusią savaitę vaizdas dviejų karjerų, kuriuos skiria kelias, pakrantėje beveik nesiskyrė nuo matyto panašiai prieš mėnesį. Gamtos „mylėtojai“ vėl tradiciškai atsikratė padangų, senų televizorių, nes mėtėsi ir korpusai, ir smulkios detalės. Nuotraukos, kuriose užfiksuotos šiukšlės, buvo nusiųstos Gargždų seniūnei I. Žiedienei. Vos jas gavusi seniūnė „Bangai“ parašė elektroninį laišką, kad prie karjerų šiukšlės bus surinktos esant tinkamesniam orui ir UAB „Ecoservice Klaipėda“ jas išveš. Taigi, kaip lietuvių liaudis sako, trukt už vadžių – vėl iš pradžių: vieni šiukšlina – kiti renka.

Nors, pasak I. Žiedienės, šiukšlinimo mastas nebėra toks, kaip anksčiau, kai Gargždų karjerų teritorija senųjų gargždiškių buvo vadinama sąvartynu, problema išlieka. Tačiau Gargždų karjerai – ne vienintelė gamtos teršėjų pamėgta vieta. „Panašiai žmonės šiukšlėmis atsikrato Gargžduose prie Minijos po tiltu. Šiemet irgi tvarkėme ne vieną kartą. Atveža žmonės ir obuolių, ir kitokių atliekų. Televizorių nesimėto, bet obuolių versti į upę irgi negalima“, – sakė Gargždų seniūnė.

Pranešti tarnyboms

Galbūt šiukšlintojų, gamtos teršėjų sumažėtų, jei pastebėję jų neleistiną elgesį pilietiški žmonės praneštų aplinkosaugininkams? Pasiteiravus apie tokius pranešimus, AAD prie Aplinkos ministerijos Komunikacijos skyrius informavo, kad 2021 m. Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijoje buvo gauti 5 pranešimai, susiję su šiukšlėmis gamtoje Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje. Informacija apie rastas atliekas miške visais atvejais pasitvirtino, nes pilietiški asmenys, pranešdami apie pažeidimus, pateikė departamentui vietos koordinates ir atliekų nuotraukas. Būtent tiksli informacija (nufotografuoti matomo automobilio numeriai, nustatyta tiksli vietovė (koordinatės), nufotografuota ar nufilmuota vietovė, pažeidėjas, galimi pažeidimai), pasak aplinkosaugininkų, gali padėti jiems operatyviau nustatyti galimą pažeidėją.

Turimą medžiagą reikia siųsti el. paštu ppt@aad.am.lt arba skambinti Skubiosios pagalbos telefonu 112, arba AAD Pranešimų priėmimo tarnybos telefonu (8 5) 273 2995.

Kaip „Bangą“ informavo AAD prie Aplinkos ministerijos Komunikacijos skyrius, per 2021 m. buvo išaiškinti du aplinkos teršimo atvejai gamtoje, ir asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn. Dėl kitų trijų atvejų teršėjų nustatyti nepavyko, atliekos buvo pripažintos bešeimininkėmis ir perduotos sutvarkyti Savivaldybei. Vadovaujantis LR atliekų tvarkymo įstatymo 25 str., „Savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą“. Nenustačius pažeidėjo, sutvarkyti užterštą teritoriją įstatymų nustatyta tvarka gali būti įpareigojami ir Valstybinių miškų urėdijų padaliniai.

„Kartais pasitaiko tokių atvejų, kai tarp šiukšlių randami dokumentai padeda išaiškinti asmenų, kurie atsikratė atliekomis, tapatybes. Kitais atvejais pažeidėjus pavyksta susekti pagal išsamiai pateiktą pranešėjo informaciją, tačiau visų naudojamų metodikų atskleisti negalime“, – rašoma AAD prie Aplinkos ministerijos Komunikacijos skyriaus el. laiške.

Aplinkos apsaugos departamentas pasitelkia viešinimo priemones ir nuolat skelbia aktualią informaciją, kur atliekas galimas priduoti nemokamai ir kaip jas tvarkyti pagal teisės aktuose numatytas tvarkas, kad žmonių sąmoningumas augtų ir tokių atvejų liktų kuo mažiau. Be to, departamentas du kartus šiais metais vykdė akciją „Atliekų vežimas“, kurios tikslas – informuoti visuomenę, kad atliekas reikia priduoti teisėtiems atliekų vežėjams, o nesilaikančios nustatytų teisės aktų reikalavimų atliekas gabenančios įmonės sulauks administracinės atsakomybės ir aplinkosaugininkų patikrinimų.

Tai žinotina

Jei nustatomas pažeidėjas, jis įpareigojamas sutvarkyti užterštą vietą ir pateikti įrodančius dokumentus apie atliekų pridavimą teisėtiems atliekų tvarkytojams. Be to, asmeniui skiriama administracinė atsakomybė.

Baudos už į gamtinę aplinką išmestas atliekas numatytos Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnyje. Priklausomai nuo to, kokios atliekos (pavojingos ar nepavojingos) ir kiek jų išmesta, bauda gali siekti ir 4 300 eurų. 

Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnyba dėl atliekų netvarkymo Klaipėdos rajone 2020 m. yra gavusi 58 pranešimus, o nuo 2021 m. sausio 1 d. iki spalio 20 d. – 33.

Atliekų netvarkymo pavyzdžiai: statybinių atliekų, padangų, šiferio, buitinių atliekų išmetimas pievoje, miške, pramoninėje teritorijoje; statybvietėje nerūšiuojamos atliekos arba netinkamai tvarkomos atliekos; aplinkai kenkiančių medžiagų pjaustymas teršiant teritoriją (pvz., šiltinant namus pjaustomas putplastis ir mažos dalelės pasklidusios kenkia aplinkai, arba skaldomas šiferis, kuriame yra asbesto, taip pat teršia aplinką ir kenkia žmonių sveikatai) ir kt.