Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Karolis BakūnasŠaltinis: Etaplius.lt
Nuo Klaipėdos įvažiuojantys į Kretingą mato skandalingą miesto vizitinę kortelę – apgriuvę ir susmegę buvusio „Laisvės“ fabriko gamybiniai pastatai pietiniame miesto pakraštyje riogso jau ne vieną dešimtmetį.
Maksimalus tarifas negąsdina?
Pastangos apsivalyti nuo kraštovaizdį menkinančios taršos yra ilgas ir ne visada sėkmingas procesas.
Sukiužusių, vos ne šimtmetį stovinčių savo sodybos tvartų žmonės net negalvoja griauti. Ar aplinkos vaizdą teršiančios bjaurasties linkę nepastebėti?
Praėjusių metų lapkritį Kretingos rajono savivaldybės taryba 34 neprižiūrimiems, apleistiems pastatams, kurių savininkai ne vienerius metus nesiima jokių priemonių savo statiniams tvarkyti, pritaikė maksimalų 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifą.
Įprastas tarifas – 0,75 proc. statinio rinkos vertės.
Apsileidėliams taikomas maksimalus nekilnojamojo turto mokestis, palyginti su įprastu, atrodo įspūdingai, jis didesnis net 4 kartus, tačiau realiai tai ne kažin kokie pinigai.
Pavyzdžiui, už 100 tūkst. eurų vertės statinį įprastu 0,75 proc. tarifu būtų mokama 750 eurų suma, o pagal maksimalų 3 proc. tarifą – 3000 eurų per metus.
Nežinia, ar yra rajone apleistų, neprižiūrimų statinių, vertų milijono, už kuriuos per metus savininkui tektų sumokėti 30 tūkst. eurų. O gal milijonieriui tie 30 tūkst. būtų smulkmena?
Griuvenos menkina rajono įvaizdį
Kretingos savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyr. specialistė Janina Gedvilienė teigė, kad valdžios bendravimas su neprižiūrimų, apleistų pastatų savininkais būna ilgas ir ne visada duodantis rezultatų.
Apgriuvusio buvusio fabriko „Laisvė“ gamybinių pastatų liekanas, po kurias vaikščioti yra pavojinga gyvybei, šiuo metu valdo įvairūs juridiniai ir fiziniai asmenys.
Anot Savivaldybės specialistės, jie kažką vis planuoja, perplanuoja, bet išorinis vaizdas nesikeičia. Todėl savivaldybės Taryba ir įtraukė įvairius Klaipėdos g. 127 adreso pastatus į apleistų ir neprižiūrimų statinių sąrašą.
Su asmeniu D. J. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), valdančiu dalį buvusio fabriko griuvenų, susisiekti nepavyko.
J. Gedvilienė teigė, kad su dabartiniu ir prieš tai buvusiais savininkais buvo ilgai susirašinėjama, jie ne kartą keitėsi, o rezultatas toks pat: griuvenos riogso iki šiol.
Sunkumai, su kuriais susiduria valstybės tarnautojai – gana dažnai besikeičiantys neprižiūrimų pastatų savininkai. Papildomų sunkumų sukuria ir įvairių savininkų, valdančių vieną pastatą, interesai: vieni nori to, kiti – kitko, vieniems ateities perspektyvos rodosi vienaip, kitiems – kitaip.
Maksimalus tarifas negąsdina?
Pastangos apsivalyti nuo kraštovaizdį menkinančios taršos yra ilgas ir ne visada sėkmingas procesas.
Sukiužusių, vos ne šimtmetį stovinčių savo sodybos tvartų žmonės net negalvoja griauti. Ar aplinkos vaizdą teršiančios bjaurasties linkę nepastebėti?
Praėjusių metų lapkritį Kretingos rajono savivaldybės taryba 34 neprižiūrimiems, apleistiems pastatams, kurių savininkai ne vienerius metus nesiima jokių priemonių savo statiniams tvarkyti, pritaikė maksimalų 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifą.
Įprastas tarifas – 0,75 proc. statinio rinkos vertės.
Apsileidėliams taikomas maksimalus nekilnojamojo turto mokestis, palyginti su įprastu, atrodo įspūdingai, jis didesnis net 4 kartus, tačiau realiai tai ne kažin kokie pinigai.
Pavyzdžiui, už 100 tūkst. eurų vertės statinį įprastu 0,75 proc. tarifu būtų mokama 750 eurų suma, o pagal maksimalų 3 proc. tarifą – 3000 eurų per metus.
Nežinia, ar yra rajone apleistų, neprižiūrimų statinių, vertų milijono, už kuriuos per metus savininkui tektų sumokėti 30 tūkst. eurų. O gal milijonieriui tie 30 tūkst. būtų smulkmena?
Griuvenos menkina rajono įvaizdį
Kretingos savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyr. specialistė Janina Gedvilienė teigė, kad valdžios bendravimas su neprižiūrimų, apleistų pastatų savininkais būna ilgas ir ne visada duodantis rezultatų.
Apgriuvusio buvusio fabriko „Laisvė“ gamybinių pastatų liekanas, po kurias vaikščioti yra pavojinga gyvybei, šiuo metu valdo įvairūs juridiniai ir fiziniai asmenys.
Anot Savivaldybės specialistės, jie kažką vis planuoja, perplanuoja, bet išorinis vaizdas nesikeičia. Todėl savivaldybės Taryba ir įtraukė įvairius Klaipėdos g. 127 adreso pastatus į apleistų ir neprižiūrimų statinių sąrašą.
Su asmeniu D. J. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), valdančiu dalį buvusio fabriko griuvenų, susisiekti nepavyko.
J. Gedvilienė teigė, kad su dabartiniu ir prieš tai buvusiais savininkais buvo ilgai susirašinėjama, jie ne kartą keitėsi, o rezultatas toks pat: griuvenos riogso iki šiol.
Sunkumai, su kuriais susiduria valstybės tarnautojai – gana dažnai besikeičiantys neprižiūrimų pastatų savininkai. Papildomų sunkumų sukuria ir įvairių savininkų, valdančių vieną pastatą, interesai: vieni nori to, kiti – kitko, vieniems ateities perspektyvos rodosi vienaip, kitiems – kitaip.
tvartai-1-768x355.jpg
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
