Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Autorės nuotraukos
anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt
Žemė yra nacionalinis turtas, todėl savininkų pareiga yra ją naudoti pagal paskirtį. Deja, apleistų žemės sklypų problema vis dar ryški, o ypač regionuose, kur sklypų poreikis šiek tiek mažesnis. Specialistai pastebi, kad arčiau miestų netvarkomų žemės sklypų mažėja, kadangi juose sparčiai kyla namai.
Važiuojant į Vilkaviškį visa tai akivaizdu – apleistuose žemės sklypuose sparčiai kyla namai, žmonės keliasi gyventi toliau nuo miesto centro. Pasižvalgius po visą rajoną išsiskiria aplinkinių miestelių sodo bendrijos, kuriose vieni sklypai tvarkomi, o kiti jau ilgus metus neprižiūrėti. Visa tai itin piktina žmones, kuriems kiekvienais metais tenka sukti galvą, kaip priversti netvarkomų sodų sklypų šeimininkus bent šiek tiek apsitvarkyti.
Pakalbinta vilkaviškiečių Antano ir Rimos šeima sako, kad šalia jų esančio sodo savininkų jau nėra gyvųjų tarpe, todėl surasti tuos, kurie sklypą paveldėjo, darosi vis sudėtingiau: „Vaikų šie žmonės neturėjo, todėl sunku pasakyti, kas sklypą paveldėjo. Vilkaviškyje esančiuose soduose situacija dar pakankamai gera, nes čia sparčiai kyla namai, o vyresnio amžiaus žmonės stengiasi savo sklypą išlaikyti tvarkingą. Aišku, yra tokių, kurie per visą vasarą nenusišienauja žolės, tačiau ši problema, matyt, yra pastebima visoje Lietuvoje“, – pasakoja vilkaviškietė Rima. Moteris tikina, kad kaimynystėje esantį apleistą sklypą norėtų nusipirkti, jei tik atsirastų jo šeimininkai.
Nei patys valgo, nei kitiems duoda
Vilkaviškiečių šeima jau kreipėsi į specialistus, kadangi jie nori sužinoti, kas turėtų tvarkyti šalia jų sodo esantį apleistą sklypą. Moteris piktinasi, kad iš kitų apleistų sklypų į jos tvarkomą nedidelį sodą vėjas nuolat pripučia įvairių piktžolių sėklų, todėl tvarkytis tampa vis sudėtingiau.
„Vyresnio amžiaus žmonės dažnai teisinasi, kad jau nebeturi sveikatos prižiūrėti savo sodo, tačiau ir parduoti neketina. Nei patys valgo, nei kitiems duoda“, – apie opią problemą pasakoja ponia Rima.
Kybartuose esančiose sodų bendrijose situacija tokia pati. Kybartietė Zita (vardas pakeistas) įsitikinusi – tokius „šeimininkus“, kurie savo teritorijų nesitvarko, privaloma ne tik įspėti, bet ir skirti baudas, kurios piniginę gerokai suplonintų. Kolektyvinį sodą Žilvičių bendrijoje turinti moteris į sodą važiuoja beveik kasdien.
„Norint turėti tvarkingą ir prižiūrėtą sodą – darbo atsiras visada. Džiaugiuosi, kad šalia manęs nėra apleistų sodų, tačiau kitur jų labai daug. Pastebėjau, kad Kybartuose kai kuriuos apleistus sodus atiduoda, tačiau norinčių susitvarkyti atsiranda mažai. Tvarkingi sodai yra parduodami, o už juos prašoma nuo 500 iki 4000 eurų“, – pasakoja kybartietė. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis apleistų, apaugusių piktžolėmis savininkams gresia ne tik įspėjimas, bet ir administracinė atskomybė. Specialistai pastebi, kad daugumos sklypų savininkai, kuriems buvo pritaikyta administracinė atsakomybė, suskubo žemės valdas prižiūrėti, todėl žmonės raginami netylėti ir apie neprižiūrėtus žemės sklypus pranešti.